Pirmoji buvo pašalinta penkiakampės žvaigždės konstrukcija, kuri įrėmindavo „amžinosios“ ugnies dujų degiklį.

Paskui buvo nuplėštos granitinio lentos, ant kurių buvo užrašytas istorinės tiesos neatitikęs užrašas apie menamą Klaipėdos „išvadavimą“ bei nebūtus mūšius dėl miesto 1945 m. sausio 28-ąją.

Vėliausiai pradėta ardyti kalaviją laikanti betoninė konstrukcija (autorius skulptorius Petras Šadauskas). Tuo pat metu demontuojama ir metalinė raudonarmiečių kompozicija (autorius Rimantas Daugintis).

Pasipylė keiksmažodžiai

„Nebegerbiu šios šalies. Iki šiol vesdavausi čia savo draugus ir didžiuodavausi, kad paminklai nenugriauti. Dabar mano nuomonė pasikeitė ir tikrai mausiu iš šitos šalies. Vienas pirdyla sugalvojo nesąmonę, tai dabar paminklus griauna. Eikite verčiau Putiną žudykite“, - gausiai rusiškais keiksmažodžiais prisodrinęs savo atsakymą reiškėsi vienas vyriškis.

Jis paminklų demontavimo darbus filmavo telefonu ir kėlė į viešąją erdvę.

„Kaip gražiai griūva okupantų palikimas“, - kalbėjo kitas pro šalį ėjęs vyriškis.

„Ir kam juos reikėjo griauti? Kam jie trukdė?“ – piktinosi greta parko gyvenamąjį namą statę darbininkai.

Vertina neigiamai

Pro šalį žingsniavęs klaipėdietis skulptorius Juozas Vosylius, paklaustas, koks jo požiūris į sovietinio palikimo nukeldinimą, atsakė, kad vertina neigiamai. „Pažinojau šios skulptūros autorių Rimantą Daugintį. Lankiausi dirbtuvėje, kai jis tuos karius kūrė. Daug tų raudonarmiečių yra pristatyta, ne visi jie aukštos meninės vertės. Bet šitie buvo kitokie. Ir kalaviją anuomet ne bet kas ir ne bet kur galėjo pastatyti. Jį galime visaip traktuoti, net kaip kryžių. Na, buvo tokie laikai, gavo užsakymą ir sukūrė. Dabar laikai kiti. Nugriaus ir nebepasigesiu“. – „Delfi“ sakė skulptorius.

Beje, skulptūrinės kompozicijos autorius R. Daugintis praėjus keliems mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1990 m. gegužės 19 d. susidegino prie SSRS–Vengrijos sienos, protestuodamas prieš sovietinio režimo politiką Lietuvoje.

R. Dauginčio skulptūrinė kompozicija keliaus į Grūto parką Druskininkuose. O P. Šadausko sūnus leido kalaviją parduoti į metalo laužą, o už jį gautas lėšas paaukoti kariaujančiai Ukrainai padedančiai organizacijai.

Nusprendė miesto politikai

Birželio viduryje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po ilgų diskusijų pritarė sovietų karių skulptūrinės grupės bei kalavijo, kurie yra miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas, nurašymui ir demontavimui. Kitaip tariant, klaipėdiečiai politikai balsų dauguma pritarė šiuos sovietmetį menančius simbolius pašalinti.

Visi vieningai pritarė raudonarmiečių kompozicijos pašalinimui. Tačiau dėl kalavijo nuomonės išsiskyrė. Jį siūlyta palikti. Esą toks pat kalavijas stovi partizanų memoriale Kryžkalnyje. Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijus Juškos manymu, toks pasiūlymas esą nesąžiningas. „Nuvertinti kontekstą ir vertinti tą patį daiktą bei lyginti jį su Kryžkalnio kalaviju, būtų nesąžininga“, - sakė paveldosaugininkas.

Klaipėdiečiai – už sutvarkymą

Tokiam politikų sprendimui įtakos turėjo gegužės-birželio mėnesiais vykusi miestiečių apklausa. Didesnė dalis apklausoje sudalyvavusių gyventojų pasisakė už memorialo pertvarkymą.

Apklausoje klaipėdiečiams buvo pateiktas vienas klausimas: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių ffkarių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“

Iš viso apklausoje balsavo 4815 gyventojų, gauta 4819 balsų (4 gyventojai balsavo abiem galimais būdais – ir elektroniniu, ir užpildydami popierinį apklausos lapą), iš jų:

2927 į apklausos klausimą atsakė taip;

1886 į apklausos klausimą atsakė ne;

6 balsai pripažinti negaliojančiais (kai balsuota abiem būdais ir balsas sutapo, tam pačiam asmeniui užskaitytas tik vienas balsas; kai balsuota abiem būdais ir balsas nesutapo – abu balsai pripažinti negaliojančiais, kai balsuojant popierine forma pažymėti abu atsakymo variantai).

Dauguma gyventojų (4492) savo balsą atidavė elektroniniu būdu.

Teigiama, nors apklausos metu 10 proc. miesto gyventojų riba nebuvo pasiekta, apklausos rezultatai Tarybai buvo pateikti kaip papildoma medžiaga svarstant klausimą dėl memorialo.

Rinkdavosi rusakalbiai

Šioje vietoje du kartus per metus sausio 28-ąją ir gegužės 9-ąją rinkdavosi rusakalbių bendruomenė. Tomis dienomis šioje vietoje skambėdavo sovietiniai maršai ir įvairios sovietmetį šlovinančios dainos. Pastaraisiais metais šis mitingu vadintame renginyje viešai buvo segimos georgijaus juostelės, plevėsuodavo Rusijos Federacijos ir raudona Sovietų sąjungos vėliavos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)