Pasak jos, Seimo kontrolierių tarnyba negali kelti pareigūno atsakomybės klausimo, nes pažymos parašymo metu jis Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėju jau nebedirbo. V.Pilipavičienės tvirtinimu, šis departamentas įkurtas vasarą, jo vadovu D.Šaluga tapo liepos 12 dieną.
Konkretaus sprendimo dėl to, kas vadovaus pastatų romų tabore griovimo darbams, anot Seimo kontrolierės, nebuvo, tačiau "iš pasitarimų protokolų ir savivaldybės pranešimų spaudai matyti, kad D.Šaluga koordinavo ir vadovavo tiems darbams ir buvo nurodomas kaip kontaktinis asmuo.
Seimo kontrolierės tvirtinimu, ją ypač šokiravo D.Šalugos požiūris į tarnybą. "Mane ypatingai šokiravo D.Šalugos požiūris į tarnybą. Į prašymus paaiškinti, kodėl vykdydamas savavališkų pastatų griovimą tabore jis nesivadovavo teisės aktais, pareigūnas atrašė, kad savo darbe vadovaujasi Savivaldybės įstatymu ir pareiginėmis instrukcijomis, o kitais teisės aktais jam nebūtina vadovautis", - sakė V.Pilipavičienė.
Pasak jos, savivaldybės vadovų neprincipingumas ir nusižengusio pareigūno paaukštinimas taip pat rodo tam tikrą požiūrį į teisės aktų laikymąsi. "Manau, kad jei savivaldybės administracijos direktorius, meras būtų principingi, šiuos įvykius jau tada būtų tinkamai įvertinę, pripažinę klydę ir būtų įvertinę prasižengusį pareigūną. Tačiau jie to nepadarė, o priešingai - paaukštino. Tai rodo savivaldybės požiūrį teisės aktų laikymąsi", - tvirtino Seimo kontrolierė.
Kaip rašoma Seimo kontrolierės pažymoje, praėjusių metų gruodžio 2-3 dienomis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento bei Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai savivaldybės lėšomis atliko romų tabore esančių savavališkų statinių griovimą ir taip pažeidė Konstituciją, Statybos įstatymą ir tarptautines teisės normas.
Pagal įstatymus, anot pažymos, pareigūnai privalėjo gauti iš savivaldybės vyriausiojo architekto ar kito specialisto išvadas, kad statinių nugriovimas yra būtinas ir apie tai informuoti pastatų savininkus. Pati savivaldybė, pagal įstatymus, griauti pastatų be teismo sprendimo neturi teisės.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė statinius nugriovė dar nepasibaigus nustatytiems griovimo terminams.
Skundą dėl neteisėto pastatų griovimo tyrusi ankstesnė Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė savo išvadose pažymėjo, jog Vilniaus miesto čigonų bendrijos skundą dėl galimos diskriminacijos dėl tautybės tyrė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri nustatė, kad buvo pažeistos romų, kaip etninės mažumos, teisės.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra balandį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų galimai įvykdyto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo organizuojant savavališkai pastatytų pastatų Kirtimų romų gyvenvietėje nugriovimą.
Seimo kontrolierė šią pažymą pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Ji tvirtino tikinti, kad ikiteisminis tyrimas "padės tinkamai baudžiamosios atsakomybės prasme įvertinti neteisėtus ir diskriminuojančius D.Šalugos ir kitų pareigūnų veiksmus".
Pasak kontrolierės, dabar vienintelis kelias, likęs romams, yra mėginimas teisminiu keliu prisiteisti moralinės žalos atlyginimą, nes materialinę žalą jiems įrodyti greičiausiai, anot jos, būtų sunku, o informacijos, kad pati savivaldybė ruoštųsi jiems atlyginti moralinę žalą - nėra.
Ji patikino, kad savivaldybė imasi priemonių, kaip gerinti romų gyvenimo sąlygas, tačiau šiuo konkrečiu atveju jų teisės buvo pažeistos.