aA
Kaip suprasti britus, kurie jau dukart norėjo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), kai tuo tarpu Rytų partnerystės šalims taip ir nenušvinta koridorius vedantis į ES narystę. Savo mintimis diskusijoje dalinosi knygą apie Europą parašęs politologas Linas Kojala.

„Šiandien vyksta daug kalbų apie „Brexit“. Rašoma daug straipsnių apie tai, kad įvyko balsavimas, politinis sprendimas ar susitikimas tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos. Tai – kasdienės žinios“, – sakė politologas L. Kojala.

Politologo manymu, norint suprasti „Brexit“ pasekmes, neįmanoma to padaryti straipsnių pavidalu. Jis teigė, kad „Brexit“ priežasčių kontekstą galima suprasti tik skaitant knygą ir atsigręžus į istoriją.

„Jeigu mes norime suprasti, kodėl įvyko „Brexit“ 2016 metais, mes turime atsigręžti į 1973 metus, kada britai tapo Europos ekonominės bendrijos (EEB) nariais“, – sakė L. Kojala.

Anot L. Kojalos, svarbu yra kelti klausimus apie tai, dėl ko prisijungė Didžioji Britanija, kai Europos integracija vyko beveik du dešimtmečius. Dėl ko 1975 metais įvyko pirmasis išstojimo iš tuometinės EEB referendumas. Ir dėl ko įvyko antras referendumas – „Brexit“.

„Tos istorinės problemos yra labai svarbios ir turi ilgą istorinę tąsą, kuri driekiasi dešimtmečius. Arba net šimtmečius, jei apimtume ir Britų imperijos laikus“, – sakė jis.

Trūksta domėjimosi Europa ir jos politika

Diskusijos metu politologas L. Kojala paminėjo, kad viena iš jo intencijų buvo parašyti knygą ne vien plačiajai visuomenei, bet ir politikams. Politologu manymu, trūksta susidomėjimo Europa ir tarp tų pačių politikų. Jis pridūrė, kad Europa dažniau domisi žurnalistai, akademikai ir analitikai.

„Politikai dažnai to nedaro. Jie dažniau kalba apie vidaus problemas. Prieš prezidento rinkimus dažniau yra girdimos tezės apie socialinę sistemą ar ekonomiką, bet ne apie globalesnę Europos Sąjungą“, – sakė L. Kojala.

„Tarsi turint nebylų konsensusą visi kandidatai daugiau ar mažiau palaiko mainstreaminę poziciją, kad mes turime palaikyti Europos Sąjungą. Kandidatai kartoja, kad Europos Sąjunga yra gerai visiems. Ir kad reikia nuosekliai tęsti, kas yra dabar numatyta ES tiksluose be didelių naujų idėjų ar proveržių“, – sakė jis.

L. Kojalos žodžiais, tai nėra labai gerai. Jis paminėjo, kad JAV prezidento rinkimuose užsienio politika taip pat būna antraeilė.

Lino Kojalos knyga „Europa?“
Lino Kojalos knyga „Europa?“

Narystės į Europos Sąjungą sunkumai

Knygos pristatyme vykusios diskusijos metu politologas L. Kojala kalbėjo apie tai, kodėl Lietuvai pavyko įstoti į Europos Sąjungą, o Rytų partnerystės šalims – Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai – nėra aiškios narystės perspektyvos.

„Reikia žiūrėti, ar Europos Sąjunga yra pasiruošusi plėtrai. Šiais laikais yra naudojama frazė „plėtros nuovargis“, – sakė politologas.

Anot L. Kojalos, Europos Sąjunga yra tarytum atvira. Pagal politologo paminėtą sutartį, bet kuri šalis gali tapti Europos Sąjungos nare, tačiau narystė yra neįmanoma, jeigu nėra visų Europos Sąjungos valstybių pritarimo.

„Rytų partnerystės šalių atžvilgiu būtų daug prieštaraujančių“, – sakė politologas L. Kojala.

Kitas dalykas, kurį diskusijos metu paminėjo L. Kojala, tai – gebėjimas atitikti standartus, kad būtų galima patekti į Europos Sąjungą.

„Tai 80 000 dokumentų apimties rinkinys, kurį kiekviena valstybė, norėdama tapti Europos Sąjungos nare, privalo įgyvendinti savo šalyje. Pakeisti įvairius teisės aktus, prisitaikyti prie ekonominių standartų ir pan. Tai nėra lengva. Kitos šalys turi padaryti namų darbus“, – sakė jis.

L. Kojalos teigimu, namų darbų atlikime ir išryškėja narystės Europos Sąjungoje galimybės.

„Kalbant apie Lietuvos narystę, mes tuos labai sudėtingus namų darbus padarėme. Nuo 1995 iki 2004 metų“, – sakė jis.

Pasak L. Kojalos, 2004 metais Lietuva žengė didelį žingsnį prisitaikydama prie europietiškų standartų.

Tačiau, politologo teigimu, Lietuva prisijungdama prie Europos Sąjungos 2004 metais turėjo vieną privilegiją.

„Europos Sąjunga pasakė Lietuvai, kad kai ji padarys namų darbus, ji ir įstos“, – aiškino L. Kojala.

Nustokim tikėti, kad Europa gali būti tobula. Europa visada buvo problema. Ir visada bus problema.
Linas Kojala

Pasak jo, Lietuva eidama tamsiu tuneliu galiausiai pasiekė šviesą, tačiau Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu politologas turi kitokią nuomonę.

„Gruzija, Moldova ir Ukraina turi eiti tamsiu koridoriumi be šviesos tunelio gale, tikėdamosi, kad gale ras mygtuką ir pačios jį įsijungs“, – tokią metaforą paaiškinti šių valstybių narystės ES perspektyvą pasitelkė L. Kojala.

Pasak politologo, Rytų partnerystės šalims net ir įgyvendinus reikiamas reformas, joms narystė ES – negarantuota.

„Toms šalims stinga motyvacijos įgyvendinti sunkias reformas, kai nežinai, ar gausi už tai prizą – narystę“, – apibendrino politologas.

Europa kaip problema

Politologas L. Kojala teigė, kad Europa globaliu mastu yra mažas regionas. Jis minėjo, kad 1960 metais europiečiai sudarė 13,5 procentų globalios populiacijos, tačiau 2015 metais iš tų trylikos procentų liko septyni.

„Mūsų populiacijos dalis pasaulyje mažėja, kaip ir ekonomikos dalis. Auga kiti regionai. Europa net ir būdama tokia vieninga, suvienyta į 510 milijonų, nėra tokia milžinė“, – sakė L. Kojala.

„Europa suvokia, kad jeigu ji skaidysis tarpusavy, tai kitų politinių sistemų modeliai, kurių pasaulyje yra daugiau, gali būti primesti ir mums. Pasaulyje yra daugiau nedemokratinių šalių nei demokratinių. Europai nereikia, kad būtų primestas Kinijos vienpartinis ar savotiškas Rusijos politinis modelis“, – teigė L. Kojala.

Anot L. Kojalos, Europa turi išmokti apginti savo politines sistemas, ne po vieną šalį, bet visoms kartu.

„Nustokim tikėti, kad Europa gali būti tobula. Europa visada buvo problema. Ir visada bus problema. Niekada nepasieksim to etapo, kai susėsim ir viskas – puiku“, – sakė politologas L. Kojala.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
3.6087

Top naujienos

Navickienė: šis balsavimas parodė, kad vienam agrooligarchui ir jo kombainui pasibaigė dyzelis (134)

Seime renkami parašai siekiant inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pavasarį. Prie iniciatorių...

JK parlamentarai atmetė Johnsono siūlytą „Brexit“ vykdymo planą (39)

Borisas Johnsonas antradienį pagaliau turėjo progą parlamentui pateikti savo „Brexit“...

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (24)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Maslobojevas pirmoje pasaulio kikbokso čempionato kovoje pasiuntė varžovą į nokautą (34)

Įspūdinga pergale WAKO pasaulio kikbokso čempionatą Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje, pradėjo...

Turintiems didelį darbo stažą – gera žinia iš Seimo (17)

Seimas spręs, ar ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintys šalies gyventojau galėtų...

Mokslų daktarė įvardijo maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžio ir didina vyrų vaisingumą (68)

Pastaruoju metu selenas sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir nieko keisto, nes jis yra vienas iš...

Johnsonas skelbia pertrauką „Brexit“ sutarties tvirtinimui

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė stabdantis pastangas...

Situacija Alytuje – pavojingesnė, nei viešai kalbama: padangų degimas yra vienas iš nuodingiausių (210)

Kancerogeninės medžiagos, kaip benzenas ar benzpirenai, gali turėti ilgalaikį efektą, todėl...

„Revolut“ pradėjo klientų sąskaitų perkėlimą: pasislėpti nuo VMI ir antstolių – nebeįmanoma (195)

Panašu, kad lietuviams, kurie naudojasi bankines paslaugas teikiančia įmone „ Revolut “ ir taip...

Lukašenka įpareigojo kariškius pateikti planą, kaip reaguoti į JAV tankų dislokavimą Lietuvoje (264)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės...