„Negaliu sakyti, kad visi sprendimai buvo neįsiklausomi, ar taip toliau, galbūt vienas paskutinis, dėl kurio nebuvo diskutuota, nebuvo supažindinta mūsų greitosios bendruomenė – tai, kad centras yra Kaunas. Mes šito fakto iš tikro nekvestionuojame – geriausias jis, ar blogiausias.
Tiesiog konstatuojame, kad buvo tartasi, nebuvo kalbėta, nebuvo išreikšti kriterijai, pagal ką pasirenkamas tas centras“, – LNK žinioms sakė Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė J. Keburienė.
Ji teigė, jog į sąjungos raštą taip ir buvo neatsakyta.
„Kai yra daug neatsakytų klausimų, tuomet kyla pagrįstų abejonių – kodėl gi ta bendruomenė nebuvo įtraukta“, – kalbėjo LNK pašnekovė.
J. Keburienė tikino, jog dėl paties centralizavimo bendruomenė neturi priekaištų.
„Turėtų būti suvienodintas, negalime sakyti, kad neįsiklauso. Tik paskutinis žingsnis, kada nebuvo nei klausta, nei įsiklausyta“, – sakė Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
LNK žinių pašnekovė pasakojo, jog dalis kolegų iki šiol nerimauja dėl to, kaip darbas bus vykdomas po centralizacijos.
„Kaip žinia, rajonai nebenori investuoti į tai, kas išeina, ko neteks. Todėl automobiliai, įranga, patys darbuotojai su nekantrumu laukia, kada gi bus galima legaliai išeiti.
Taigi, kankina klausimai apie krūvį, atlyginimą. Nes pasigirsta natų tokių, kad jie nebus vienodi. O tai tikrai labai neramina. Ir nėra tos garantijos, kad bus prisirišama prie didžiausius atlyginimus gaunančių rajonų“, – sakė J. Keburienė.
Visą LNK pokalbį apie centralizuojamą greitosios medicinos pagalbos sistemą žiūrėkite čia:
