Pajuokos dėl automatinio vertimo
Praėjusią savaitę Europos Komisija iškilmingai pristatė „Re-open EU“ internetinę platformą, kuri turėtų padėti keliaujantiems po ES.
„Re-open EU“ svetainė, kurią mes paleidžiame šiandien, suteiks keliautojams lengvai prieinamą informaciją, kuri padės užtikrintai planuoti keliones ir būti saugiems kelionių metu“, – tuomet teigė Europos komisaras Thierry Bretonas, atsakingas už vidaus rinką.
Jam antrino ir už inovacijas atsakinga komisarė Mariya Gabriel: „Re-open EU“ platforma suteikia naujausią, svarbiausią informaciją, kad galėtume pradėti saugiai atrasti Europą vėl.“
Išties „Re-open EU“ galima rasti labai daug informacijos. Pasirinkus šalį, pateikiamos nuorodos, kur ieškoti informacijos apie COVID-19 pandeminę situaciją, kokios yra kelionių taisyklės (šalies viduje, tranzito), paslaugų teikimo ir sveikatos apsaugos sąlygos. Pasak Komisijos, platforma buvo sukurta iš vidinių resursų.
„Internetinė platforma buvo sukurta mūsų pačių, naudojant Komisijos tarnybas ir išteklius. Todėl tokio dalyko, kaip kaina – nėra“, – „Delfi“ teigė Komisijos pareigūnė.
Daugiausia Briuselio burbulo dėmesio sulaukė automatizuotas vertimas į 24 oficialias ES kalbas. Mat tai atrodė, kaip „Afrikos bankininko našlės“ laiškas su pasiūlymu pasidalinti milijoninį palikimą.
Keli pavyzdžiai: „Kaip vasarnamio savininkas, galite pareikšti savo sutuoktinį, gyventi partneris, sužadėtinis, brangioji, tėvai, seneliai, vaikai ir anūkai, taip pat savo namų ūkio nariai.“ (lietuviškas vertimas). Buvo ir daugiau „linksmų“ vertimų įvairiomis kalbomis: „sienos gali keliauti į ES ir atgal“, „klientai turi dėvėti nosį“, „dėvėti kaukes, kai įsilaužia į automobilį“ ir t.t.
Galiausiai į vertimus įsitraukė žmogus (Europos Komisijos vertimo tarnyba) ir pakoregavo „Afrikos bankininko našlės“ kalbą.
Atsakomybės už klaidas neprisiima
Taigi pabandome keliauti su „Re-open EU“ dabar (birželio 23 d.), pavyzdžiui, į lietuvių pamėgtą saulėtų Viduržemio jūros paplūdimių šalį Kroatiją. Pradedame nuo Lietuvos – kaip minėta, galima rasti daug informacijos (ir net nuorodą į talonai.lt). Bet didžioji bėda – informacija atnaujinta tik birželio 14 d. (didelių pokyčių per savaitę neįvyko, bet, tarkime, atvykus iš Belgijos į Lietuvą dabar jau nereikia karantinuotis 14 dienų). Naujausia informacija apie Lenkiją – irgi tik birželio 14 d. Čekijos atveju – informacija atnaujinta tik birželio 11 d. Įdomu, kad platformoje informuojama, kad Vokietija ir Austrija rekomenduoja kontaktų atsekimo programėlę (bet apie tai vėliau). Kalbant apie „kelionės tikslą“ – Kroatiją, kliūna tai, kad platformoje teigiama, jog šalyje taikomas privalomas karantinas, kas nėra tiesa.
„Duomenys surenkami per klausimyną, kurį pildo valstybės-narės per Tarybos atsako į krizes (IPCR) grupę. Klausimynas atviras 24 valandas 7 dienas per savaitę per IPCR duomenų bazę ir gali būti atnaujintas, kada beprireiktų“, – „Delfi“ teigė Komisijos pareigūnė. Ji taip pat pridūrė, kad tai veikia pagal savanoriškumo principą ir „pačios valstybės atsakingos apie duomenų“ apie save suteikimą.
Taigi, kaip galima matyti, „savanoriškumo principas“ nelabai veikia. Vis dėlto „Re-open EU“ gali būti puiki kelionės maršruto planavimo pradžia, kur kiekvienas gali pasinaudoti ten pateikiamomis nuorodomis į oficialių valstybių institucijų svetaines ir dar kartą pasitikslinti informaciją. Mat, kaip sakoma ir pačiame platformos aprašyme: „nors Komisija siekia nuolat atnaujinti informaciją, mes neprisiimame jokios aiškios ar numanomos atsakomybės už šiame puslapyje pateiktos informacijos išsamumą ir tikslumą arba ja pagrįstus individualius sprendimus.“ T.y. Komisija neprisiima jokios atsakomybės, jei jūsų kelionė eisis ne taip, kaip jūs perskaitysite „Re-open EU“ platformoje.
Dėl šios priežasties galima abejoti, kad platforma bus labai populiari tarp ES piliečių – juk lengviau „išsigooglinti“ visus niuansus. Tuo labiau kad ankstesni Briuselio išmanieji sprendimai irgi nesusilaukė didelio populiarumo. Dar gegužės mėnesį Komisija paleido „Green Lane Monitoring“ programėlę mobiliems telefonams, kuri buvo skirta informuoti apie ES vidinių sienų kirtimo galimybes, kai valstybės ėmėsi karantininių priemonių. Ją parsisiuntė tik virš 2,5 tūkst. vartotojų.
Ar pasiteisins programėlės?
Kalbant apie kitus išmaniuosius kovos su koronavirusu sprendimus, galima prisiminti Vokietijos ir Austrijos rekomendacijas naudoti kontaktų atsekimo programėles mobiliems telefonams. Vokietija prieš savaitę paleido „Corona-Warn-App“. Kiek anksčiau tai padarė Prancūzija („Stop Covid“) ir Italija („Immuni“).
Jos visos yra paremtos savanoriškumo principu ir „Bluetooth“ technologija, kuri užfiksuoja, kada telefonas atsiranda arti kito telefono, kuris taip pat turi tokią programėlę. Jei vėliau žmogus praneša apie pasireiškusius koronaviruso simptomus, kitas telefonas apie tai informuojamas, kad jo turėtojas galėtų saviizoliuotis ar kreiptis į medikus. Įspėjimas pastarajam ateina tik tuomet, kai pirmojo asmens susirgimas patvirtinamas oficialių medikų. Teoriškai tokio tipo programėlės veikia anonimiškai, duomenys kaupiami laikinai bei decentralizuotai ir nesekama asmens buvimo vieta.
Patys vartotojai minimas programėles „Google Play“ platformoje vertina sąlyginai pozityviai. Prancūzijos variantas įvertintas blogiausiai – 2,8 balais, Vokietijos – 3,8, Italijos – 4,0. Vis dėlto minėtos programėlės didelio populiarumo kol kas nesulaukė. Tarkim, iš tos pačios „Google Play“ parsisiųsta tik per 500 tūkst. prancūziškos „Stop Covid“, per milijoną itališkos „Immuni“ ir per 5 mln. vokiškos „Corona-Warn-App“.
Tiesa, turint omeny, kad jas galima parsisiųsti ir iš „Apple“ platformos, reiktų šiuos skaičius dauginti iš dviejų (panašią statistiką pateikia ir oficialūs Vokietijos bei Italijos pareigūnai). Vis dėlto tai juokingi skaičiai, nes, ekspertų teigimu, programėlės išties padeda kovoti su koronavirusu, jei jas naudoja 60 proc. gyventojų.
„Tyrimai rodo, jei 60 proc. gyventojų naudoja, tuomet programėlė pilnai veikia. Jei tik 20 proc. – tai galime gauti tam tikrus duomenis“, – Europos Parlamente dar gegužės mėnesį kalbėjo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Wojciechas Wiewiórowskis.
Taip pat neaišku, kaip jos tarpusavyje keisis duomenimis ir kiek įmanoma keliaujantiems ar laikinai į šalį atvykusiems jomis naudotis. Tarkim, iš trijų minimų programėlių į lietuviško operatoriaus telefoną pavyko parsisiųsti tik vieną – itališką variantą, kuriam taip pat reikėjo nurodyti savo tariamą buvimo vietą – Italijos regioną ir miestą.
Praėjusią savaitę ES narės, padedamos Komisijos, susitarė dėl techninių specifikacijų, kuriomis būtų užtikrintas saugus keitimasis informacija tarp decentralizuota struktūra grindžiamų nacionalinių kontaktų atsekimo programėlių, rinkinio. Komisija žada įdiegti tinklų sietuvo paslaugą – sąsają, kuri sudarys sąlygas veiksmingai gauti ir perduoti atitinkamą informaciją iš nacionalinių kontaktų atsekimo programėlių ir serverių. Taigi, gal dar viskas prieš akis?