„Tolesnė nekonstruktyvi politika tiek vienašališkai ignoruojant tą realybę ir nusistovėjusias bendravimo normas, kurios būdingos Europos Sąjungos valstybėms, tarpusavyje derinant tokio pobūdžio klausimus, kurie gali daryti poveikį visoms dalyvaujančioms šalims, visgi galiausiai ir pačiai Graikijos vyriausybei, ir valdančiajai partijai pradėjo atrodyti nekonstruktyvi ir gan aiškiai suvoktas poreikis mėginti atrasti daugiau simpatijų“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė R. Vilpišauskas.

Anot jo, šis Graikijos bandymas ieškoti užtarėjų yra sudėtingas uždavinys – ypač tol, kol laikomasi tokios, kaip teigia R. Vilpišauskas, nekonstruktyvios pozicijos, kas atsispindi referendumo klausimo formuluotėje.

Ramūnas Vilpišauskas
„Abejotina, ar daug kas iš tų, kas dalyvavo ir balsavo referendume Graikijoje apskritai buvo tinkamai susipažinę su tuo, dėl ko buvo keliamas klausimas referendume, tiek ir dėl tų prieštaringų pasisakymų, kad, viena vertus, reikia, kad Graikija išliktų euro zonoje, bet, kita vertus, visiškai nepripažįstami tie dalykai, kurie, daugelio manymu, yra būtini, kad šalis ateityje galėtų gyventi ir konkuruoti euro zonoje“,- sakė R. Vilpišauskas.

Jis pabrėžia, kad visgi dėl struktūrinių reformų, dėl to, ką reikia padaryti, kad ateityje Graikija galėtų naudoti bendrąją valiutą, yra gana tvirtas sutarimas, tačiau jo iki šiol Graikijos vyriausybė nepripažino.

„Turbūt tokie mėginimai burti sąjungininkus nebus labai efektyvūs tol, kol savo pačios elgesiu Graikijos vyriausybė nepademonstruos, kad iš tiesų nori toliau dalyvauti euro zonoje, ir neparodys to savo veiksmais“, - sakė R. Vilpišauskas. 

Laida „Aktualioji valanda“ transliuojama darbo dienomis 17.05 val.