Šiemet Pasaulio lietuvių ekonomikos forume įvardinta viena opiausių problemų, skatinanti emigruoti, bei trukdanti sėkmingai vystytis Lietuvos ekonomikai – žemas Lietuvos bendrasis laimės indeksas ir aukštas savižudybių skaičius – paskatino imtis konkrečių veiksmų.
Globojant pasaulyje garsiam pokyčių novatoriui iš Kolumbijos, dr. Antanui Mockui, GLL suburta iniciatyvinė grupė sukūrė veiksmų planą, kaip iki 2016 metų bent trečdaliu sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje. Tai reikštų, kad 2016 metais vien per metus galėtų būti išgelbėta 370 jauno ir vidutinio amžiaus žmonių. Dabartinė statistika rodo, kad per metus Lietuvoje nusižudo 1100 žmonių.
„Kolumbietį reikia saugoti nuo kito. Lietuvį – nuo pačio savęs“, - esminį smurto mažinimo krypties skirtumą tarp dviejų valstybių įvardijo dr. A. Mockus, per savo vadovavimo 7 milijonų gyventojų Bogotos miestui laikotarpį ženkliai sumažinęs žmogžudysčių skaičių. Jis lygino statistiką, pabrėždamas, kad Kolumbijoje vienai savižudybei šalyje tenka septynios žmogžudystės. Tuo tarpu Lietuvoje, priešingai, vienai žmogžudystei - net penkios savižudybės.
Kaip vieną iš esminių priežasčių, kodėl lietuviai linkę smurtą nukreipti į save, žymusis inovatorius teigė matantis kaltės jausmą ir nemokėjimą išreikšti savo skausmo bei ieškoti pagalbos religijoje ar profesionalų tarpe.
Idėjų šturmo sesijoje taip pat dalyvavo kiti užsienyje sėkmingi savo srities lyderiai – Rūta Laukien, Bostone vadovaujanti investicinei kompanijai; Francisco Ricardo Blaževičius, 3000 darbuotojų IT kompanijos įkūrėjas Brazilijoje; Gediminas Urbonas, Masačiusetso technologijų instituto docentas. Sesijoje dalyvavo ir Lietuvos verslininkai ir tarptautinio verslo vadovai dr. Vladas Lašas, Mindaugas Glodas; kūrybinių bei IT agentūrų vadovai Tomas Ramanauskas ir Darius Bagdžiūnas; Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius; psichiatras prof. Dainius Pūras; „Jaunimo linijos“ direktorius, Paulius Skruibis; architektas ir visuomeninkas Algirdas Kaušpėdas, „Transparency International“ buvęs ir dabartinis vadovai Lietuvoje, Sergejus Muravjovas ir Rytis Juozapavičius, GLL valdybos nariai Dalia Petkevičienė ir Tadas Langaitis.
„Lietuva garsėja ne tik aukštu savižudybių skaičiumi, bet ir tuo, kad iki šiol neturi strategijos, kaip mažinti šiuos skaičius. Šiandien kaip sprendimo būdas taikomi biomedicininiai būdai: pacientams išrašomi antidepresantai, net 80 procentų psichikos sveikatai skirtų valstybės pinigų nusėda psichikos sveikatos įstaigose. Tokie veiksmai, akivaizdu, neveikia“, - sakė prof. D. Pūras, įvardindamas, kad vien medicinos sistema problemai kelio neužkirs. Profesorius toliau vardijo problemas - net trys ketvirtadaliai savižudybių įvyksta neblaiviems asmenims. Tai aktualu ypač regionuose, o pavyzdžiui Kupiškio rajonas, pirmaujantis savižudybių skaičiumi, neturi nė vieno psichiatro. Specialisto nuomone, siekiant pokyčio, reikalingas visuomenės įsitraukimas.
Sesijoje dalyvavę verslo ir visuomenės lyderiai pasiūlė pačių įvairiausių įdėjų rinkinį, skirtą pradėti visuomeninį veiksmą, nukreiptą už laimingesnę šalį, atkreipiant visuomenės ir valdžios dėmesį, kad pasyviam laukimui laiko jau nebėra.
Buvo pasiūlyta inicijuoti “Nesižudymo kontrakto“ kampaniją, kuomet tokį kontraktą su artimaisiais pasirašo asmuo, pažadantis, kad nenutrauks savo gyvybės, tuo pačiu patvirtina asmeninį veiksmų planą, kaip elgsis sunkioje situacijoje. Šios idėjos įgyvendinimu pažadėjo rūpintis P. Skruibis.
Kita pasiūlyta kampanija – „Už teisę šypsotis dokumentuose“, kurios globėju tapo dr. V. Lašas. Kampanijos tikslas – keisti nusistovėjusią praktiką, kai Lietuvoje oficialiuose dokumentuose draudžiama šypsotis. Pavyzdžiui, palyginus amerikietišką ir lietuviškus pasus – akivaizdus skirtumas - lietuvių priverstinai slopinama teigiama emocija. Sesijos dalyviai pakvietė imtis veiksmų, kad tokia tvarka būtų keičiama.
„Turime skleisti Lietuvoje šypsenų ir laimingos šalies kultūrą. Akivaizdu, kad šiandien rimtumo kultūra ima viršų net ir juridiniuose reikalavimuose. Kartais iš pažiūros mažos smulkmenos gali nešti didelį pokytį šalyje“, - sakė dr. V. Lašas, „GLL Global Lithuanian Leaders“ Valdybos pirmininkas.
A. Kaušpėdas ėmėsi globoti iniciatyvą kurti ir plėsti „gyvas“ viešąsias erdves, įkuriant savotiškas „žaidimų aikšteles suaugusiems“ – skatinti socialinį gyvenimą miestuose, regionuose, sukurti ir pritaikyti regionų, rajonų, gatvių laimės indeksus, įtraukti į varžytuves dėl aukščiausių rodiklių. Sesijos metu pasiūlyta pradėti nuo Vilniaus Lukiškių aikštės paverčiant ją džiaugsmą keliančia vieta. Prie šios kampanijos prisijungti pasiūlė Gediminas Urbonas, MIT docentas iš Bostono ir Sergėjus Muravjovas.
Mindaugas Glodas, „Microsoft“ sveikatos apsaugos sprendimų direktorius Centrinei ir Rytų Europai, pasiūlė padėti sudaryti technologines sąlygas telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų savanoriams dirbti namuose. Taip būtų sprendžiama problema, jog Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų linijos sulaukia iki 10 kartų daugiau skambučių, nei turi galimybę aptarnauti čia dirbantys savanoriai.
Tuo pačiu metu atsiranda naujų projektų šioje srityje. Interaktyvios auditorijos apklausos IQ Polls sistemos kūrėjai šių metų liepos 1 dieną startuoja su interaktyviu socialiniu projektu Happy Barometer Vilnius. www.happybarometer.com. Tai interaktyvus projektas, skirtas paskatinti žmones reikšti savo geras emocijas ir matuoti miestečių laimės lygį. Prie projekto kviečiami prisijungti ir kiti pasaulio miestai.
Visi sesijos dalyviai vieningai nusprendė, kad būtina parengti ir patvirtinti nacionalinę programą „Nepraraskime nė vieno žmogaus“ kurios misija – skatinti šalies bendruomenes išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Programa pirmiausia turėtų iškelti kiekybinius tikslus – pavyzdžiui, 10-50 proc. savižudybių skaičiaus mažėjimas kasmet.
5 idėjos - lyderės:
1. „Už teisę šypsotis dokumentuose“
Šypsenų kultūros skatinimas. Išsiaiškinti, kodėl lietuviškų dokumentų (ID kortelių, pasų) nuotraukose draudžiama šypsotis ir stengtis pakeisti šią nuostatą/ įstatymą.
Idėjos globėjas: dr. Vladas Lašas
2. „Nesižudymo kontraktas“
Skatinama pasirašyti kontraktą su artimaisiais, kad nenutrauks savo gyvybės, patvirtina asmeninį veiksmų planą, kaip elgsis sunkioje situacijoje.
Idėjos globėjas: Paulius Skruibis
3. „Nepraraskime nė vieno žmogaus“
Parengti ir patvirtinti nacionalinę programą, kurios misija – skatinti šalies bendruomenes išsaugoti kuo daugiau gyvybių,. Pavyzdžiui, bendruomenių varžytuvėmis grįstos kampanijos „Nepraraskime nė vieno žmogaus“ pagalba. Jos metu turėtų būti iškelti kiekybiniai tikslai – pvz., „10-50 proc. savižudybių ir kitų mirčių dėl „išorinių priežasčių“ skaičiaus mažėjimas kasmet“.
Idėjos globėjai: dr. Vladas Lašas, Tadas Langaitis
4. „Žaidimų aikštelės suaugusiems“
Kurti ir plėsti „gyvas“ viešąsias erdves ir „žaidimų aikšteles suaugusiems“ – skatinti socialinį gyvenimą miestuose, regionuose, sukurti ir pritaikyti regionų/ rajonų/ gatvių laimės indeksus, įtraukti į varžytuves, kur pasiekiami aukščiausi rodikliai. Siūloma pradėti nuo Lukiškių aišktės kaip laimingos erdvės koncepcijos atnaujinimo.
Idėjos globėjai: Algirdas Kaušpėdas, Sergėjus Muravjovas, Gediminas Urbonas
5. „ Psichologinės pagalbos savanoriai namuose“
Sudaryti geresnes technologines sąlygas telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų savanoriams dirbti namuose.
Idėjos globėjas: Mindaugas Glodas