"Reikia jį teikti kartu su Tautinių bendrijų įstatymu, iš dalies jis yra parengtas jau anksčiau, jis iš esmės yra geras. (...) Tai yra universalus įstatymas, ne vienam kažkam atskirai taikomas. (...) Tai nemažas įstatymas, bet iki balandžio, manau, priimsim", - BNS penktadienį sakė G.Kirkilas.
Socialdemokratas vylėsi, jog minėtą projektą parems ir dalis opozicinių konservatorių bei liberalai.
Jis sakė teigiamai vertinantis užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lenkų žiniasklaidoje pareikštą atsiprašymą dėl 2010 metais Seimo priimto sprendimo, kuomet buvo atmestas tuometinio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus teiktas įstatymas dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis.
"Manau, kad ministras labai gerai suprato situaciją, kad tada tas pats klausimas, balsavimas ir kai viskas suderinta ir prezidentas Lenkijos atvažiuoja - tai lenkai priėmė kaip akibrokštą ir tą akmenį jie trejus metus nešiojosi. Jei šiek tiek seki lenkų spaudą, kalbiesi su lenkų politikais, intelektualais, manau, kad tą tikrai suprasi. Ministras šiuo atveju pasielgė labai teisingai. Manau, kad mums partnerystė su Lenkija yra daug svarbesnis dalykas negu visa kita, nes iš nepartnerystės išlošia tik tas didysis kaimynas, kurio labiausiai bijo konservatoriai", - kalbėjo G.Kirkilas.
G.Kirkilas buvo vienintelis socialdemokratų frakcijos atstovas 2010 balandį balsavęs už Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, įteisinantį pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis.
Klausiamas, kodėl kiti tuomet opozicijoje buvę socialdemokratai tąkart nepalaikė šio projekto, G.Kirkilas aiškino, jog įstatymą tąkart Seimui teikęs A.Kubilius nesikreipė paramos į tuometinę opoziciją ir todėl jos nesulaukė.
"Kadangi teikė tą įstatymą A.Kubilius turėdamas didžiulę daugumą tuo metu, jis aišku į opoziciją nesikreipė, kad mes palaikytume ar kažką panašaus, bent jau žodžiu kokiu nors užsimintų. Tai frakcijoje kilo toks ginčas, ne dėl esmės, o dėl to, kad jie jiems nereikia mūsų balsų, tai balsuosim laisvai.. (...) Bet aš pasakiau, kad aš vis tiek balsuosiu, nes visas tas projektas buvo pradėtas mūsų Vyriausybės ir aš balsavau", - aiškino G.Kirkilas.
Tuo metu Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras A.Kubilius BNS penktadienį teigė, jog G.Kirkilas sako netiesą: "Mes ne vieną kartą šiuo klausimu kreipėmės į tuometinę opoziciją, socialdemokratus ir nesulaukėm paramos pavardžių rašymo klausimu. Lygiai kaip ir dėl žydų turto kompensacijų, bet tuo atveju opozicijos laikysena buvo racionalesnė".
Įstatymą dėl nelietuviškų pavardžių rašymo teikęs buvusios centro - dešinės Vyriausybės vadovas A.Kubilius prieš svarstymus Seime buvo surengęs pasitarimą Vyriausybėje su tuometinių Seimo opozicinių frakcijų atstovais, po kurio teigė, jog pavardžių rašymo klausimus pozicija ir opozicija "mato panašiai“.
Minėtame susitikime 2010 metų balandžio 7 dieną dalyvavo ir tuomet socialdemokratų frakcijai vadovavęs dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius.
Tuo metu kitas už įstatymą 2010 metais balsavęs buvusios opozicijos atstovas "darbietis", Vytautas Gapšys prisiminė, jog tuometinis premjeras A.Kubilius buvo kreipęsis į opoziciją paramos, tačiau teigė šiuo metu neprisimenąs motyvų, kodėl dauguma Darbo partijos frakcijos tąkart balsavo prieš arba susilaikė.
Pats V.Gapšys teigė tąkart pažadėjęs A.Kubiliui, jog palaikys įstatymo projektą ir asmeniškai savo pažadą tesėjęs.
"Esame dvi kaimyninės valstybės šalia viena kitos, manau, kad tai labai mažas dalykas, kuriuo galime pajudėti į priekį. Tų asmenų, kurie realiai bandys pasinaudoti ir įsirašyti tas pavardes gimtosios kalbos rašmenimis, manau, kad atsiras daugiausia gal keli tūkstančiai. (...) Žvelgdamas ir žmogiškai, ir iš geopolitinės situacijos, manau, kad tai ne tas klausimas, kuris vertas ilgų susikirtimų", - BNS penktadienį sakė V.Gapšys.
Paklaustas, kokios pozicijos šiuo metu gali laikytis valdančioji Darbo partijos frakcija dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, V.Gapšys vylėsi, jog į šį klausimą gali buti žvelgiama "kitomis akimis".
"Kaip ir kiekvienu klausimu, kai yra labai ilga problema, kuri sprendžiama daugelį metų, po kurio laiko pasižiūrima kitomis akimis ir galbūt kitu kampu. Galbūt atėjo laikas pažvelgti kitu kampu", - sakė jis.
Socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius penktadienį pranešė davęs pavedimą išsiaiškinti, kodėl 2010 metais Seimas atmetė įstatymo projektą dėl pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis.
Tuomet pats A.Butkevičius taip pat nepalaikė šio įstatymo per balsavimą susilaikydamas.
Užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius interviu Lenkijos žiniasklaidai atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo, kuris įvyko tą pačią dieną, kai į Vilnių atvyko tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.
"Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti", - ketvirtadienį paskelbtame interviu dienraščiui "Rzecpospolita" sakė ministras.