Neringos atmosfera Gediminui Kirkilui visada asocijuojasi su atostogomis. Užtenka persikelti keltu – ir jau atsipalaiduoji. Anot Premjero, būnant Neringoje, pagauna kažkoks įkvėpimas: tarsi viskas čia sava ir pažįstama. Ypatingas mikroklimatas, nuostabus kraštovaizdis.Vienintelė vieta, kur galima iš tiesų pailsėti.
Alternatyva atostogoms Neringoje galėtų būti tik žvejyba – vienas iš didžiausių Ministro Pirmininko pomėgių.
Į užsienį, pasak Gedimino Kirkilo, jo netraukia, nes vien per šiuos metus kaip Premjeras jis vyko į keturiasdešimt užsienio kelionių.“Man užsienio kaip ir pakaktų“.
Atostogoms Nidoje jam nereikalingos nei ypatingos sąlygos, nei nepriekaištingas oras: „Užtektų teniso kortų“.
Antrą savaitę „Litorinos“ poilsio namuose besiilsintis Gediminas Kirkilas pripažino, jog užimamos pareigos gerokai „pakoregavo“ įprastą atostogų ritmą. „Iš esmės tikro poilsio – be rūpesčių – dar nebuvo.“ Kone kiekvieną rytą Ministras Pirmininkas išskubėdavo į Klaipėdą dalyvauti įvairiuose renginiuose.
Atsigriebti pavyksta tik pavakarę, kai nežiūrint oro sąlygų jis kartu su nidiškiais kasdien keletą valandų praleidžia intensyviai sportuodamas. “Nidoje susiklostė atostogų tradicija – žaisti tenisą“, - teigė premjeras, jau daugelį metų teniso kortuose susitinkąs užkietėjusį teniso aistruolį nidiškį Joną Macijauską.
Nėra blogo oro
„Man nekyla klausimas, ką veikti, kai blogas oras, - sakė Gediminas Kirkilas. - Jei šviečia saulė, gali ja mėgautis paplūdimy. Jei labai stiprus vėjas pajūry, tame ore yra daug jodo – vis tiek naudinga.“
Liuda ir Gediminas Kirkilai kelis kartus pajūriu nuėjo dešimtį ir daugiau kilometrų. Kai vyras lieja prakaitą teniso kortuose, žmona Liuda vaikščioja viena pakrantėmis ir klausosi anglų kalbos įrašų – taip tobulina savo žinias ir grožisi gamta.
Anglų kalbai atostogų laiko skiria ir premjeras – tam, anot jo, tinkamiausios lietingos dienos, kai jis su malonumu panyra į knygos pasaulį. Šiuo metu angliškai skaito E.Desoto „Kapitalo paslaptis“ – ekonominį sociologinį esė apie tai, kodėl kapitalizmas prigijo Vakarų šalyse ir sunkiai kelią prasiskina į pokomunistinį pasaulį.“Aktuali tema, turiu apie ką galvoti“.
Tiesa, jūroje Gediminas Kirkilas išsimaudė tik keletą kartų – ir todėl, kad oras buvo lietingas, ir todėl, kad įprastus maudynėms rytus pasiglemžė neišvengiamos darbinės kelionės į Kaipėdą.
„ Mes, lietuviai lendame į šaltą penkiolikos laipsnių jūros vandenį, tuo tarpu vakariečių į tokį vandenį neįkiši“, - sakė Gediminas Kirkilas ir pridūrė, jog Neringai būtinos kelios naujos sporto salės, uždaras baseinas. Pasak premjero, vietos savivaldybė turi galvoti apie struktūrinių Europos Sąjungos fondų panaudojimą, jie turizmui ir rekreacijai skiria daug pinigų.
Sezono pratęsimas, pasak Gedimino Kirkilo, susijęs su dviem dalykais: paslaugų išplėtojimu ir pakankamos informacijos apie paslaugas sklaida.
„Man teko būti Gotlando saloje Švedijoje, kuri jokiu būdu nepasižymi įspūdingesne gamta nei Neringoje. Ir architektūriniu požiūriu kažko ypatingo neturi.Tačiau kurortinis sezonas ten ilgas ir apgalvotas: pavasarį kviečiama žvejoti, vasarą – atostogauti, rudenį dar prigalvota visko – gamtinių, sportinių ir kitokių renginių. Kiekvienas turistas gauna knygelę su visu paslaugų paketu“.
Didžiausias pavojus – būti nelankomai
Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo nuomone, po statybų skandalo situacija Neringoje yra labai pavojinga – visi skendi ambicijose ir niekas nejuda iš vietos.
„Didžiausias pavojus kiekvienai kurortinei vietovei – Neringai taip pat – būti pamirštai ir nelankomai žmonių. Tai pats didžiausias pavojus ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu, nes vietiniai žmonės pradėtų išvykti, netektų įprastų darbų.Todėl būtina priimti protingus sprendimus“, - „Klaipėdai“ teigė Vyriausybės vadovas.
Anot jo, ekspertai turi įvertinti, kur Neringoje galima statyti, kur nepažeidžiama gamta, kokie namai galų gale turi būti. Čia gi nebūtina statyti daugiaaukščių, net ir naujų namų architektūra turi atkartoti tradicinę, ir tuo būdu būtų išsaugotas Neringos autentiškumas.
Premjeras tvirtino gerai žinąs Neringos problemas, apie tai jis kalbėjosi ne su vienu vietiniu žmogumi, buvo susitikęs su Neringos meru Vigantu Giedraičiu.
„Man teko būti įvairių šalių labiausiai saugomuose nacionaliniuose parkuose, ten valdžia sugeba ir gamtą saugoti, ir tuo pačiu infrastruktūrą bei paslaugas vystyti“, - kalbėjo G.Kirkilas pridūręs, jog mūsų, lietuvių, sąmonėje saugojimas suprantamas keistai. Štai stovi Neringoje nuo sovietmečio grupė statinių it šmėklos, ir niekas nieko nedaro. Jo nuomone, arba tuos statinius reikia likviduoti ir teritoriją mišku užsodinti, arba leisti statyti.
Kaip, beje, ir su oro uostu Nidoje: lyg jis yra, lyg ir nėra. Nieko blogiau būti negali. Premjero įsitikinimu, šiuo klausimu būtinas kompromisas. Juk Nidoje nesileistų boingai, tačiau sportiniai lėktuvai tikrai galėtų tūpti ir niekam žalos nepadarytų.
Gediminas Kirkilas pastebėjo, jog kur kas sparčiau Kuršių nerijoje reiktų naikinti gaisro pasekmes ir padaryti viską, kad toks gaisras daugiau nepasikartotų.
„Pamenu, tada dirbau Krašto apsaugoj, gaisrui ištikus mes padėjome malūnsparniais. Žinau iš gaisrininkų, miške nebuvo net pravažiavimų, kad būtų galima greičiau lokalizuoti gaisrą, - sakė G.Kirkilas. - Taip dažnai būna. Kada valdininkai neatlieka savo darbo, tada jie koncentruojasi į tokius konfliktus kaip Neringoje.“
Premjeras pažadėjo Vyriausybės lygiu spręsti Neringos problemą: „Dabar renkame informaciją, galbūt vėliau rudenį specialiai tam atvyksime į Nidą.“