„Kas vyksta mūsų valstybėje? – komentuodamas situaciją „Facebook“ tinkle klausė G. Nausėda. – Tos institucijos, kurios pagal mandatą turėtų būti nepriklausomos nuo Vyriausybės, šiandien torpeduojamos pasitelkus karštuosius ir šaltuosius ginklus. Turiu omenyje Lietuvos banką ir Valstybės kontrolę. Lietuvos bankas atakuojamas pagal geriausias R. Pakso tradicijas, kuomet beveik prieš du dešimtmečius panikos apimti žmonės atsiėmė maždaug milijardą litų indėlių iš bankų sistemos. Kodėl tai vėl vyksta? Todėl, kad artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.“
G. Nausėda teigė, kad visa tai, kas vyksta, yra „nieko naujo“. „Tam ir įsodintos torpedos tose pozicijose, kuriose reikia... Kas kita – Valstybės kontrolė. Pastaruoju metu vykstantis metodiškas jos galių naikinimas nėra siejamas su kokiu nors kandidatu konkrečiai. Tai – veikiau įsitikinimas, kad institucija, įpareigota analizuoti ir kritiškai vertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, yra ne pagalbininkas, o rakštis minkštajame audinyje“, – tęsė G. Nausėda.
Jis įvardijo ir nuo šių metų įsigaliojusį įstatymą. „Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją. Kadangi „kadrai“ lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priiminės direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte. Žinoma, ginkdie, tie žmonės bus parinkti ne iš savų! Tai bus patyrę, sunkiose kovose užgrūdinti, parako ir visko kitko paragavę „vilkai“. O tada bus galima pamažu keisti Valstybės kontrolės planus, audito turinį ir t.t. – tęsė kandidatas į Prezidento postą. – Galiausiai išaiškės, kad Vyriausybė ir jai pavaldžios tarnybos dirba praktiškai be nusižengimų, o jei ir pasitaiko nereikšmingų riktų, tai tik dėl to, kad labai stengiamasi „dėl Lietuvos“.
G. Nausėda pabrėžė, kad dabar garsiai kalbančių asmenų „dantys kieti“ ir jie visomis išgalėmis stengsis savo rankose laikyti Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą.
„Štai su tokiais žmonėmis mes turime reikalų! Jų dantys kieti ir jie dabar visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą. Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo“, – dėstė G. Nausėda.
Įrašo pabaigoje jis užsiminė ir apie esą dar vienos emigracijos bangos skatinimą: „Neabejokite – jie tikrai mus mylės. Jie mus taip smarkiai mylės, kad suspausti jų tvirtų rankų mes pristigsime oro ir maldausime leisti prasivėdinti. Kur nors airijose arba novegijose“.
Kalbas dėl įvykių, kurie vyko prieš dešimtmetį, vėl paskatino Seimo nario Stasio Jakeliūno inicijuotas tyrimas. Nors kai kurie politikai jį vadina tiesiog politiniu žaidimu.
Tuo metu premjero pareigas ėjęs A. Kubilius sako, kad tai, kas vyksta šiuo metu, tėra rinkimų žaidimai.
„Aš atsimenu, kad vyko krizė, pasaulinė krizė. Tai yra pirmas dalykas, kurį reikia atsiminti, taip pat dar ir tai, kad ta krizė sukėlė daug nerimo. Bankai vertino lito devalvacijos riziką. Todėl pradėjo didėti „Vilibor“. Didėjo tiek, kiek didėjo ir Estijoje, o Latvijoje didėjo gerokai daugiau negu Lietuvoje.
Dabar pono Jakeliūno iškeltas klausimas – nežinia, kuo paremtas, galbūt rinkimais, galbūt yra kažkoks planas, nes matosi suderintos pastangos net ir premjero, pono Karbauskio, bandoma užsipulti poną Vitą Vasiliauską. Aš tik vieną žinau, kad Lietuvos bankai sako, kad tuomet „Vilibor“ didėjo dėl objektyvių priežasčių“, – DELFI laidoje trečiadienį kalbėjo A. Kubilius.
„Lietuva pasimokė, bet ar verta iš naujo nagrinėti, man tai rodo dabartinės valdžios intelektinį nepajėgumą, kai norima pakalbėti sako, kad Kubilius kaltas“, – sakė Kęstutis Glaveckas.
Antradienį Parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančio Seimo komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, skirtu paskolų litais palūkanų normai nustatyti. Dėl to Lietuvos gyventojai, pasiėmę būsto paskolas, galėjo tuo metu smarkiai nukentėti. Jis taip pat apkaltino Lietuvos banko vadovybę, kad ši sąmoningai nuslėpė informaciją, reikalingą tyrimui. Nors ir oficialiai Lietuvos bankas atsakė į komiteto siųstus klausimus dėl „Vilibor“, nebuvo pranešta apie 2012 metais atliktą tyrimą.
Antradienį spaudos konferencijoje Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė nežinantis apie kokį tyrimą kalbama. „Kartais sunku pagauti mintį tų interpretacijų, kurias daro Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas“, – teigė jis.
Tačiau jau tos pačios dienos vakarą Lietuvos banko puslapyje pasirodė 2012 m. atliktas Lietuvos banko tyrimas. Jame pateikiamos kitokios išvados nei buvo rašoma oficialiuose Lietuvos banko atsakymuose.