Kokių priemonių imtis, kad nepasikartotų girto ką tik gimusio kūdikio atvejis? Apie tai „DELFI diena“ diskusija su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu bei Seimo nare Dovile Šakaliene.

– Ponia Šakaliene, ar galima sakyti, kad Klaipėdoje gimusios mergaitės atveju buvo pažeistos jos teisės ir kokios?

– Manau, kad visiems akivaizdu, kad tikrai buvo pažeistos. Kaip suprantu, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ėmėsi tam tikrų žingsnių dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų imtasi veiksmų dėl vaiko sveikatos sutrikdymo. Tai yra jautri situacija, jau gavau klausimų, ar mes giname vaikų teises iki jų gimimo.

Tai galiu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra ratifikavusi vaiko teisių konvenciją, kuri gali būti taikoma tiesiogiai kaip įstatymas ir joje parašyta, kad vaikui yra būtina ypatinga priežiūra ir teisinė apsauga tiek iki gimimo, tiek po jo. Kitas dalykas, mūsų naujajame Vaiko teisių apsaugos įstatyme, 4 straipsnyje, yra numatyta, kad turi būti užtikrintas sveikas vaiko vystymasis.

– Jūsų siūlymuose – nėščios ir alkoholį bei tabaką vartojančios moters atvejo vadyba. Kaip jūs tą įsivaizduojate?

– Norėjau atkreipti dėmesį, kad imtis kažkokių represinių priemonių, uždaryti moterį gydytis priverstinai ar panašūs tokie būdai, tikrai nebūtų išeitis. Nėščios moters nuo jos kūdikio atskirti negalime.

Tai reiškia, kad vienintelis galimas metodas yra pagalbos taikymas: susitikimas su moterimi, kalbėjimasis su ja ir pagalbos inicijavimas, jeigu tai yra tas atvejis, kai sergama priklausomybe. Įsigaliojus naujam įstatymui, dabar yra toks padalinys – mobiliosios komandos, kurios turi priklausomybės konsultantus.

Su tokių žmonių pagalba galima tikėtis, kad moteris nuspręs gydytis. Kitas dalykas, gali būti ir atsitiktinis arba nedideliais kiekiais vartojamas alkoholis. Tada moteris gali nežinoti, kad tai gali daryti žalą moters kūdikiui. Kviečiu žmones informuoti moterį ir pasakyti, kad alkoholio vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių kūdikiui.

– Ministre, kokią pagalbą Jūs matytumėte tokiais atvejais?

– Šiuo atveju mes kalbame apie pasekmes, kai jau yra tokia situacija ir vaikas jau turi alkoholio sindromą. Dabar yra 2 dalykai: kaip padėti šiam vaikui, kitas dalykas – prevencija. Vienas iš aspektų yra toks, kad motinos turėtų būti anksčiau ruošiamos šeimai ir motinystei.

Mūsų visuomenės bendrasis prevencinis pasirengimas turėtų būti daug didesnis. Kai kalbame apie tokius atvejus, turėtų dažniau bendradarbiauti institucijos dėl galimo vaikų teisių pažeidimo. Kuo iš tiesų norėtųsi pasidžiaugti, tai dabar egzsituojančiu Vaikų apsaugos teisių įstatymu, dėl kurio kilo nemažai diskusijų.

Linas Kukuraitis, Dovilė Šakalienė

Būtent ši situacija ir daug kitų situacijų parodo, kad turime problemų vaikų teisių apsaugoje. Jau dabar veikia tarpusavio specialistų informavimo sistema, yra daug atvejų, kai padedama dar besilaukiančiai šeimai.

– Minsitre, kaip fiziškai atrodo prevencijos besilaukiančiai alkoholikei programa? Ką konkrečiai daro specialistai?

– Pirmiausia reikia pasakyti, kad yra gerai, kad turime tokią sistemą ir specialistai atsiduria prie besilaukiančios moters. Atvejo vadyba nėra tik šiaip, kad vienas socialinis darbuotojas pasikalba su motina. Atvejo vadyba – tai, kai susitinka daug specialistų ir jie sprendžia bėdą. Tada vyksta rimti pokalbiai, kas bus, jeigu gali įvykti bėda, kokios pasekmės, jeigu vaikas gims su sutrikimais. Tai yra vaiko teisių pažeidimai.

– O kur buvo specialistai konkrečiu Klaipėdos atveju?

– Aš norėčiau pasakyti, kad yra 20 tūkst. vaikų, kurie auga panašioje socialinėje aplinkoje. Mes turime suprasti, kad toks yra mastas vaikų, kurie auga tokioje socialinėje aplinkoje. Šiuo konkrečiu atveju nei motina, nei institucijos nežinojo, kad moteris laukiasi. (…) Jau beveik devynis mėnesius turime tokią sistemą, kad susirenka daug specialistų, kurie reaguoja į situaciją. Anksčiau niekada to neturėjome. Dabar kalbama apie kompetencijas, apie paslaugų prieinamumą, ką ir Dovilė paminėjo apie mobiliąsias komandas, tai turėdami tiek šį atvejį, tiek kitus, mobilių komandų skaičių mes plėsime.

– Valdančiųjų atstovė Agnė Širinskienė mūsų portalui teigia, kad pirmiausia reikia švietimo. Bet panašu, kad jis nelabai padeda, nes medikai nuolat fiksuoja girtus gimusius kūdikius. Tai jau nėra pavieniai ar išimtiniai atvejai. Ko imtis?

– D.Š.: Yra svarbūs du dalykai. Jūs klausiate, kur buvo vaiko teisių apsaugos specialistai, tai kadangi pirmas moters vaikas yra paauglys, tai nelabai tikėjomės, keliolika metų kažkas galėjo sekti tą moterį ir aiškintis, ar ji tikrai nepastojo, ar ji nėra nėščia, tai atrodo nerealistiška. Bet juk netoliese gyveno žmonės, kurie matė, kad ji gėrė, tikrai buvo žmonių, kurie galėjo kreiptis į tarnybą. O dabar tarnybos turi realių galimybių dėl pagalbos tokioms šeimoms. Anksčiau turėdavome situaciją, kai vienas socialinis darbuotojas tiesiog pamoralizuodavo, o kartais net nekreipdavo dėmesio, tai dabar yra konkreti komanda, kuri dirba su tuo žmogumi.

– Susirenka ta komanda ir kažką sprendžia, bet kiek moterų išgirs tuos patarimus?

– Tikrai gali būti tokia komanda, bet yra didelis skirtumas tarp paprastų žmonių ir profesionalų, kurie žino, kaip kalbėtis, tada padidėja tikimybė, kad moteris sutiks priimti pagalbą.Moteris gali sakyti, kad tai yra mano kūnas, bet tada ji išgirsta perspėjimą, kad taip elgdamasi moteris pakenks vaikui ir galimai jai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žinoma, reikia nepradėti moters persekioti pamačius ją su viena taure vyno rankose, bet jeigu ji ignoruoja perspėjimus, tai blogai.

– Ministre, ką jūs pats darytumėte, jeigu prie savo laiptinės pamatytumėte nėščią ir girtą moterį?

– Kai tik pamatau, tai ir kalbuosi. Mes turime suprasti, kad vartojimas ar rūkymas nebūtinai turi būti labai intensyvus ir kasdienis. Bet net vienkartinis pavartojimas kažkuriame laukimosi trimestre, gali turėti neigiamas pasekmes. Būtent tokio žinojimo ir stinga.

Arnas Mazėtis, Linas Kukuraitis

– D.Š.: Aš norėčiau pasakyti, kad mes, kaip visuomenė, esame linkę blaškytis, norime, kad tarbybos nesikištų į žmonių gyvenimą. Priklausomybė yra tokia liga, kad kai nėra žmogaus asmeninės motyvacijos, negalima tikėtis jokių teigiamų pokyčių. Per prievartą uždaryta moteris, kuri patiria represijas, tai jos kūdikio būklė tik blogėja. Reikia dirbti su žmogumi ir duoti jam informacijos. Tikiu, kad dauguma žmonių yra sąmoningi.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.


Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), rašoma Lietuvos Respublikos prokuratūros internetinėje svetainėje.

Apie tai, kad gimė neblaivus kūdikis į prokuratūrą ar kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą nesikreipė nei uostamiesčio ligoninė, kurioje ir gimė kūdikis, nei vaiko teisių apsaugos specialistai. „Ikiteisminis tyrimas pradėtas šiandien, nes pastarosiomis dienomis buvo renkama pirminė informacija, kreiptasi į gydymo įstaigą, vaiko teisių apsaugos specialistus.

Gavę visą teisinei kvalifikacijai būtiną informaciją, priėmėme sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą“, - teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. Ikiteisminį tyrimą atliks Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai, jam vadovaus Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.