Opozicija Seime, bet stipri valdžia regionuose – ką rodo pasibaigę savivaldos rinkimai?

DELFI Dėmesio centre: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

– Pone Landsbergi, ką svarbiausia akcentuoti po šių rinkimų?

G. Landsbergis: aš pagrindinį akcentą dėčiau ant opozicijos ir valdančiųjų. Vis dėlto susumavus visų opozicinių frakcijų Seime laimėtas merų pozicijas – mes turime 32 merus. Valdantieji laimėjo 11, skaičiuojant socialdarbiečius, „valstiečius“ ir juos remiančius „tvarkiečius“. Mano supratimu, jeigu mes vertintume dvejus su puse metų – tai buvo naujos nesisteminės jėgos „valstiečių“ ataka prieš tradicines partijas. Buvo bandoma sakyti, kad neva viskas, kas iki šiol buvo blogai, buvo padaryta šitų monstrų (red. Past. – tradicinių partijų) ir juos reikia sunaikinti. „Valstiečiams“ nepavyko. Šie rinkimai yra opozicijos pergalė ir tai reikia pripažinti: ir mandatais, ir balsais, ir merais.

– Pone Paluckai, kaip jūs vertinate?

G. Paluckas: Aš matyčiau beišsikvepiančią valstiečių žaliųjų bangą. Tam tikra prasme yra desperatiškos partijos pirmininko, Ramūno Karbauskio, pastangos įvairiais, kaip aš vadinu, neurolingvistinio programavimo būdais: „mes viską, laimėsim, mes nugalėsim, niekas kitas nemoka ir negali“, bet tos pastangos neveikia. Tai neveikia ir žmonės rinkdamiesi atsirinko kas yra kas. Mes be abejo sprendėme ir savo kai kuriuos iššūkius – taip vadinamus skilimus, skyrybas ir pan. Manau, kad šie rinkimai visus šiuos klausimus išsprendė. Tiek tą iliuziją, kad „valstiečiai“ toliau yra visagaliai ir jų bangą viską nušluos, manau, jie suprato, kad taip nėra ir dabar paprasčiausiai bijo, tiek ir mes patys savo visus klausimus išsprendėm.

Kęstutis Girnius

– Partijos mėgsta girtis, kad laimėjo šiuos rinkimus. Ir socialdemokratai, kurie laimėjo daugiausiai merų postų Lietuvoje, bet prarado beveik 100 mandatų tarybose, tiek Tėvynės sąjunga, kuri pamažino ar bent nesusigrąžino savo įtakos didžiuosiuose miestuose. Pone Girniau, kaip jūs vertinate šių dviejų partijų pasirodymą?

K. Girnius: Aš sakyčiau, kad „socdemai“ gali džiaugtis. Aš buvau vienas iš tų, kuris manė, kad partijos skilimas turės didesnį poveikį. Tai, kad jie surinko 13 proc., kad išrinko 15 jų merų yra reikšmingas laimėjimas. Aš tiesą sakant būčiau linkęs Tėvynės sąjungą laikyti ne laimėtojais, o tarp tų pralaimėtojų.

– Kodėl?

K. Girnius: Tam tikra prasme šie rinkimai jiems buvo idealios sąlygos. Daug kas pripažįsta, kad „valstiečiai“ silpnėja, kitaip sakant – valdančioji partija silpna, o pagrindinis konservatorių oponentas 2015 m. – Liberalų sąjūdis – jau kelinti metai merdi. Tai tikrai buvo galima manyti, kad konservatoriai pasiims sau dalį liberalų elektorato ir įrodys, kad nėra tų taip vadinamų konservatorių lubų. Visgi šie rinkimai, manau, rodo, kad tos lubos tebe egzistuoja ir jos yra aiškiai matomos. Kalbant apie abi partijas – galima džiaugtis, kad opozicija įveikė poziciją, bet pažiūrėkime kas atsitiko miestuose? Opozicija buvo nušluota totaliai visuomeninių rinkimų komitetų. Manau, tai yra tam tikra tradicinių partijų krizė, jei jie nieko negali laimėti didmiesčiuose.

G. Landsbergis: aš norėčiau šią gražią pono Girniaus istoriją sugriauti faktais. Vilniuje turime vienu mandatu daugiau, Klaipėdoje – dvigubai daugiau. Taip, reikia pripažinti, kad Kaunas mažai ką nustebino ir tai yra atskira situacija.

– 80 proc., manau, kad nustebino. Ar jūs tikėjotės tokių rezultatų?

G. Landsbergis: Jus turbūt nustebino daugiau negu mane. Nesunku buvo prognozuoti kažką dramatiškai kitokio. Vis dėlto didžiuosiuose miestuose Tėvynės sąjunga nepasirodė taip blogai. Jūs, pone Girniau, labai stipriai kritiškai vertinate – nemanau, kad esame to nusipelnę. Bet kuriuo atveju aš turiu pripažinti, kad reikia peržiūrėti, kas laukia didžiųjų miestų. Penkiuose didmiesčiuose žmonės suteikė mandatus esamiems merams. Apskritai, perrinkti 38 merai. Akivaizdu, kad partijai reikia peržiūrėti rezultatus ir ieškoti naujos strategijos. Ką tradicinėms partijoms daryti su tomis vietomis, kur vis labiau įsitvirtina merai.

Gabrielius Landsbergis, Kęstutis Girnius, Gintautas Paluckas

– Vienas įdomus momentas, pone Girniau, kalbant apie Tėvynės sąjungos pasirodymą trijuose didžiausiuose miestuose – partija gauna daugiau balsų, net ir Klaipėdoje, negu jų kandidatai. Ką tai rodo?

K. Girnius: Aš manau, kad tai rodo savotišką partijos krizę. Yra dar ištikimi rinkėjai, bet jie nemato charizmatiškų lyderių, kurie galėtų pritraukti naujų veidų. Kitaip sakant, žmonės balsuoja už partiją, nors mano, kad partijos vedlys jų mieste nėra labai vertas to vaidmens. Kaip bežiūrėsi, didžiuosiuose miestuose konservatorių kandidatai stipriai nepasirodė ir tų naujų kandidatų nebuvo. Negali sakyti, kad jau politikos veteranai, bet vis tiek žmonės, kaip Kreivys ir Bilotaitė, kurie jau yra ne vienuose rinkimuose dalyvavę.

– Jūs sakote, kad jeigu kalbama apie atsinaujinimą, tai veidai turėtų būti visai nematyti politiniame gyvenime?

K. Girnius: Ne, bet tai veidai, kurie jau dešimtmetį matomi.

G. Landsbergis: norėčiau trumpai reaguoti. Jeigu partija surenka gerą rezultatą, sakyti, kad tai yra partijos krizė – turbūt sudėtinga. Galbūt tai yra vedlio krizė? Apie tai tikrai galima diskutuoti. Agnė Bilotaitė vis tiek yra jaunosios kartos atstovė. Juk nelabai daug kur yra jaunyn žiūrėti. Galiausiai prasideda ir patirties stokos dalykai. Tada mes turime kelti klausimą, ar jaunas meras turės pakankamai politinių, ūkinių ir kitų įgūdžių.

– Pone Paluckai, Alytus yra vienintelė socialdemokratų sėkmė tarp didžiųjų miestų, bet ir jis nėra didžiųjų penketuke.

G. Paluckas: Matote, yra penki pirmieji didieji miestai ir yra tas antras penketukas. Visuose kituose penkiuose miestuose mes pasirodė labai gerai – keturiuose iš penkių laimėjome, tik Mažeikiuose nepasisekė. Bet kalbant apie didžiuosius miestus mes, manau, praleidžiame vieną esminį momentą – miestai nori tikrosios savivaldos. Jie nenori partijų valdžios, nenori būti visokių partinių interesų ir susitarimų įkaitai.

– O mažesni miestai to nori?

Mažesni miestai labiau yra priklausomi nuo centrinės valdžios ir nuo partijos, kuri yra valdžioje, įtakos. Tai yra ir investicijų srautai, ir kiti dalykai.

– Manote, rajonuose žmonės apie tai galvoja?

G. Paluckas: Galvoja. Sakau atvirai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda nori tokio miesto mero, kuris nepriklauso nuo partijos disciplinos, nepriklauso nuo partijos struktūrų, o yra miesto šeimininkas. Ir šiuo klausimu partijos yra gana uždaros. Aš abejoju, ar Bilotaitė yra labai prasta kandidatė į merus, tikrai nemanau, kad prasta, bet žmonės rinkosi laisvus nuo partinių įsipareigojimų Šimašių, Grubliauską, Matijošaitį. Kitaip tariant, visos partijos pralaimėjo didžiuosius miestus. Absoliučiai visos.

– Gal priežastis ne tai, kad miestai nori savo šeimininko, o tiesiog partijos labai daug ryškių politikų yra išsivedę į Seimą ir nepalikę miestuose?

G. Paluckas: Tai yra Vilniaus problema, manau.

– Pone Girniau, ką rodo tai, kad nė viename iš didžiųjų miestų nepasisekė nė vienai partijai?

K. Girnius: aš dar truputį dėl to ginčyčiausi. Grubliauskas ir Šimašius vis dėlto buvo liberalai dar prieš šešis mėnesius. Jie pasitraukė, bet manau, kad daugelis žmonių vis tiek juos sieja su ta partija. Jie pasitraukė, kad jų negalėtų kritikuoti dėl Liberalų sąjūdžio ir E. Masiulio reikalų. Lietuvos Teismai per trejus metus nesugebėjo pasakyti, ar Masiulis kaltas, ar ne, taigi šleifas velkasi visai partijai. Tie komitetai šia prasme yra naudingi, nes jie leidžia nusiplauti rankas nuo visų partijos nuodėmių ir tada tu vienas stovi prieš rinkėją – tai yra gerai. Bet daugelis šių žmonių, gal išskyrus Matijošaitį, yra atėję iš partijų ir atsiradę komitetuose dėl įvairių priežasčių.

Edmundas Jakilaitis

– Paprojektuokime, ką šie rinkimai galėtų reikšti ateityje. Kokie ženklai, kalbant į ateitį, pone Girniau?

K. Girnius: ateičiai ryškiausia žinia, manau, tiek prezidento, tiek Seimo rinkimuose – „valstiečiams“ bus gana sudėtinga. Jie jau išnaudojo savo sunkiąją artileriją: pakėlė vaiko pinigus, pakeitė kai kuriuos mokesčius, indeksuotos pensijos ir t.t. – nepaisant viso to, jiems nesisekė. Jie jau yra nepopuliarūs ir tikėtina, kad tas nepopuliarumas didės, nes dar laukia kieta rinkimų kampanija.

– Pone Lansbergi, Prezidentės konfliktas su Ministru Pirmininku, jei jau kalbame apie tolesnes dėliones, ar tai yra esminė ir pati svarbiausia premjero klaida šiuo metu?

G. Landsbergis: Aš manau, kad viskas prasidėjo ir pagrindinė problema kyla iš interesų konflikto. Premjeras yra ir premjeras – tai reiškia, ir valstybės veidas, atstovaujantis valstybei, ir kandidatas į prezidentus. Ir tada jis, viena vertus, norėtų būti išlaikytu, įsigilinančiu į problematiką ir sprendimu, bet kita vertus jis nori atkreipti į save dėmesį, pasirodyti geresniu. Šie dalykai kertasi ir galiausiai nieko neišeina.

G. Paluckas: aš manau, kad konflikto su prezidente premjeras siekia sąmoningai ir jau kurį laiką. Aš manau, kad „valstiečiai“ tiesiog apsiskaičiavo, jog konfliktas duos naudos. Šis konfliktas naudos neduoda, slopstant populiarumo bangai. Kitaip tariant, tas kritimas, ta tendencija tik įgauna pagreitį. Manau, kad ši kova išeis tikrai jiems ne į pliusą, nes rasti priešą prezidentėje, kuri vis dar yra labai populiari visuomenėje, tikrai nėra labai protinga strategija. Net viešųjų ryšių prasme.

– Pone Girniau, pirmą kartą nuo 1993 m., kai buvo tiesiogiai išrinktas Prezidentas, Prezidentas apie Ministrą Pirmininką sako, kad šis pažeidė Konstituciją. To dar niekada nėra buvę. Jau nekalbu apie formuluotę „daro tarptautinę gėdą“. Kas dar gali atsitikti?

K. Girnius: aš manau, kad šie žodžiai pasakyti labai sąmoningai. Vos tik Lietuvoje pasakai, kad kažkas pažeidė Konstituciją, tai jau yra didžiausia nuodėmė iš visų. Dėl to tai pasakyta labai sąmoningai. Prezidentei labai svarbu apginti savo galias būtent užsienio politikoje. Galime prisiminti, kaip D. Grybauskaitė per pusmetį išgrūdo lauk V. Ušacką, vos tik jis pradėjo elgtis šiek tiek savarankiškai.

Gabrielius Landsbergis, Kęstutis Girnius, Gintautas Paluckas

Manau, šiuo atveju gali būti šioks toks nepasitenkinimas, kad Skverneliui pasisekė pagerinti santykius su Lenkija. Bet manau, kur Skvernelis bandė įgnybti Prezidentei – tai parodyti, kad jis gali vykdyti savarankišką užsienio politiką. Esą jis yra puikus ir tinkamas kandidatas į Prezidentus. Dėl to jis visiškai suklupo dėl Astravo pasiūlymo, o dėl latvių – dar labiau. Jis galėjo pasakyti labai paprastai: „latviai ir estai yra mūsų broliai, bet ir konkurentai“. Tuomet niekas nebūtų prikibęs. Tai rodo premjero ne gebėjimą, neatsargumą.

– Noras parodyti, kad kandidatas, kuris yra ir Ministras Pirmininkas, nori ir geba vykdyti užsienio politiką – čia yra konflikto esmė, pone Paluckai?

G. Paluckas: ponas Girnius paminėjo keletą momentų, kai premjerui labai stipriai nepavyko. Pavyzdžiui, Astravas. Akivaizdu, kad tai buvo skirta vidaus politikai. Norėta parodyti, kad galimas kandidatas į Prezidentus geba išnarplioti sudėtingus rebusus ir imasi Astravo, bet tai tapo visišku fiasko.

– Na, bet tai ne automobilis, kur reikia benziną perdaryti į dujas...

G. Paluckas: tai prajuokino ne tik energetikos ekspertus, bet ir visuomenė liko nieko nesupratusi: kodėl jūs siūlote tai, ko jiems visai nereikia? Ir atsakymas gautas toks, kad tai buvo absoliučiai ne rimtas pasiūlymas.

– Kalbant apie rinkimus ir šių savivaldos rinkimų poveikį kitiems. Pone Paluckai, ar jums artėjantys rinkimai, turiu omeny Europos Parlamento ir Prezidento, yra esminis taškas, kada jūs norite įsitvirtinti kaip vienintelė kairioji partija Lietuvoje?

G. Paluckas: Pirmiausiai, mes džiaugiamės, kad patys kylame ir didiname apsukas. Taip, EP rinkimai yra labai svarbūs, nes jie parodys tendencijas, ar tas pakilimas yra vienadienis, ar mes sugebame jį išlaikyti. Jeigu tą tendenciją mums pavyks išlaikyti su idėjiniu, programiniu atsinaujinimu, tai Seimo rinkimuose mes taip pat tikimės sėkmės. Aš ne kartą esu sakęs, kad „valstiečių“ sėkmė yra didžiąją dalimi atsitiktinumas. Buvo pasinaudota mūsų klaidomis, emocine tam tikra atmosfera, bendru žmonių nusivylimu ir t.t. bet visa tai išsikvėpė, nes pažadų buvo daug, o dauguma jų neįgyvendinti. Taigi taip, EP rinkimai mums svarbūs. Žinoma, kai kuriems atrodo, kad EP rinkimai – tai tik puikus būdas išsiųsti kažką geros pensijos, bet mes žiūrime kur kas plačiau. Kalbama ir apie pačios Europos ateitį, jos raidą. Šiais klausimais tradicinės partijos turi vaidinti fundamentalų vaidmenį, nes kitaip populistai ir įvairūs euroskeptikai tą laivą draskys ateinantį dešimtmetį.

– Ir čia, pone Lansbergi, jau iš esmės nebus komitetų, gal vienas kitas. Bet kuriuo atveju, EP rinkimų rezultatai turbūt kur kas aiškiau parodys, kas yra kas, ar ne?

G. Landsbergis: Yra sakoma, kad jie dažniausiai geriausiai atspindi tai, ką rodo įvairios apklausos. Europos Parlamento rinkimai tarsi atspindi Seimo daugiamandatę apygardą. Visgi manau, kad savivaldybių merų rinkimų antrieji turai yra gana aiški indikacija galimų Seimo rinkimų antrųjų turų. Tiek socialdemokratų, tiek mūsų partijos pergalės antrajame merų ture rodo mūsų galimybes sutelkti kitų partijų balsus.

– Tėvynės sąjunga iš 15 „dvikovų“ antrajame ture laimėjo 8. Alytaus r. prieš LVŽS, Anykščių r. prieš komitetą, Kaišiadorių r. prieš LVŽS, Kupiškio r. prieš LVŽS, Molėtų r. prieš komitetą, Radviliškio r. ir Raseinių r. – prieš LSDP, Skuodo r. prieš LVŽS. Tai, jūsų nuomone, tai įrodo, kad lubos yra aukščiau nei galima manyti?

G. Landsbergis: aš manau, kad pagrindinė pamoka bent jau Tėvynės sąjungai yra būtent antrojo turo pamoka. Kiek balsų iš kitų mes galime pasiimti? Procentaliai savivaldoje mes laimėjome kur kas daugiau „dvikovų“ negu praėjusiuose Seimo rinkimuose. Ir tai mums asmeniškai yra tikroji pergalė.

– Socialdemokratai iš 17 „dvikovų“ laimėjo 10. Ką rodo antri turai, pone Paluckai?

G. Paluckas: antri turai rodo tai, kad socialdemokratai, kaip antras pasirinkimas, yra absoliučiai dominuojanti jėga. Ten, kur mes konkuravome su taip vadinamomis centro kairiosiomis partijomis ar judėjimais, mūsų laimėjimas yra ypatingai gera indikacija prieš artėjančius Seimo rinkimus. Darbo partija prarado daug, „Tvarka ir teisingumas“ šiek tiek nustebino – laimėjo daugiau nei buvo galima tikėtis. Manau, šie rinkimai rodo, kad mes atgauname turėtas pozicijas, o kartu ir emocinį pasitikėjimą ir savivertę.

– Pabaigai, pone Girniau, kas laimėjo rinkimus?

K. Girnius: pakartosiu – daugiausiai laimėjo socialdemokratai.

– Kaip jūs vertinate tą „valstiečių“ kalbėjimą, kad jei ženkliai padidino savo atstovavimą ir tai laiko pergale?

K. Girnius: Amerikoje sakytų: ką rūkei?