Apie karo Ukrainoje metu vyraujančias nuotaikas Vakaruose K. Girnius kalbėjo penktadienį LNK. Jis atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas Joe Bidenas į Europą įprastai būtų atvykęs birželį, kai bus priimami sprendimai NATO.
„Manau, kad jis atvyko anksčiau parodyti solidarumą, kad transatlantiniai ryšiai tebėra stiprūs ir asmeniniais politiniais interesais – nepaisant to, kad jis labai gerai tvarkosi Ukrainos krizėje, jo reitingai smarkiai smunka, didėja pavojus, kad demokratai pralaimės rudens rinkimus, tai prezidentas susirūpinęs, nori parodyti, kad jis yra laisvojo pasaulio lyderis“, – komentavo politologas.
K. Girniaus teigimu, nemažai amerikiečių nutarė, kad J. Bidenas silpnas, kai JAV pajėgos buvo patrauktos iš Afganistano.
„Tas jo silpnumas Afganistane paskatino Rusiją pulti Ukrainą – yra žmonės, kurie laukia, kad JAV griežčiau reaguotų, bet beveik nėra nei vieno amerikiečio, kuris norėtų, kad JAV įsiveltų į karą“, – pastebėjo VU politologas.
Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, jis pastebėjo, kad Europos, JAV bei Jungtinės Karalystės, kurios turi dujų atsargų, sąlygos skelbti sankcijas skiriasi.
„Europa jau labai daug padarė – tos sankcijos, kurioms pritarė karo pradžioje, niekas neįsivaizdavo, kad tokios būtų. Dabar yra kalbos, kiek jas būtų galima sugriežtinti ir kokiais tempais“, – sakė K. Girnius.
Visgi, pasak jo, Vengrijai ir Vokietijai sudėtinga greitai atsisakyti rusiškų energetikos išteklių.
„Jei ūkis sužlugtų, šimtai tūkstančių žmonių netektų darbo, tai galėtų kilti kontrreakcija – aiškiai būtų kaltinama Rusija, bet būtų kaltinama ir Ukraina, kad dėl jų gyvenimas yra smarkiai pablogėjęs. Ta prasme Vokietijos politikai turi atsižvelgti į nuotaikas ir pasekmes jų šaliai“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Visgi jis teigė, kad Europa galiausiai smogs Rusijai.
„Aš manau, kad smogs, bet užtruks metus ar dvejus – jie visą laiką mažins, kovos. Net ir dabar vyksta ta kova: Rusija reikalauja, kad būtų atsilyginama rubliais, jie kol kas atsisako“, – priminė K. Girnius.
Jis pakomentavo ir Suomijos bei Švedijos kalbas apie stojimą į NATO.
„Jei jie norėtų įstoti, aš manau, kad tai būtų grynas formalumas. Vakarai norėtų, kad jos įstotų“, – sakė politologas.
„Prognozuoti sunku. Žiūrėkit, kaip žmonės prognozavo karo eigą. Šiuo metu apklausos rodo, kad didžioji dauguma gyventojų norėtų įstoti į NATO, tai jei Vyriausybė nutartų tai daryti, ryžtųsi tam žingsniui, tai manau, kad galėtų sulaukti pritarimo“, – pridūrė K. Girnius.
Visą LNK pokalbį su politologu žiūrėkite čia:
