„Visų pirma, aš politiką suprantu kaip tokius veiksmus ir mastymą, kurie yra susiję su konfliktais, problemomis ir procesais. O prezidentas, pagal Konstitucijos įgaliojimus, yra atsakingas už užsienio politiką, kariuomenę ir teismus. Tai – klausimas, kokius jis čia galėtų pamatyti konfliktus, ir kur mes juos galėtume išryškinti“, – sakė G. Mažeikis.
Dabartinės prezidento rinkimų kampanijos metu filosofas teigia matąs nekonfliktinį kalbėjimą.
„Kalbu ne apie tai, kad jie turėtų konfliktuoti tarpusavyje, bet savo kalbose galėtų išryškinti kažkokius konfliktus ir problemas, kurie pakliūna į prezidento veiksmų sferą, ir kur reikalinga stipri politiko valia, charizma, ir aiškumas apskritai, kodėl jis įsivėlė į šitą veiklą, ar tik nori užimti biurokratinį postą“, – dėstė G. Mažeikis.
Pasigedo dėmesio aktualioms temoms
Pasak filosofo, viena iš tokių temų, kuriai jis pasigedo dėmesio – Rusijos planai giliau iki 2022-2024 m. integruoti Baltarusiją. „
Dar yra klausimas, ar tas įvyks, bet tai yra didžiulis iššūkis Lietuvos saugumui, tai yra konfliktinė būklė. Taip pat – tai, kad labai neprognozuojamai keičiasi Ukraina, (…) tai yra didelis iššūkis“, – sakė G. Mažeikis.
Filosofas sakė nenorįs už kandidatus galvoti jiems problemų, tačiau teigė pasigendąs parodymo iš jų pusės, kur jie mato konfliktus, kuriuos reikia spręsti.
Jis atkreipė dėmesį, kad yra šalių, tokių kaip Ukraina, kur konfliktai yra akivaizdūs.
„O pas mus galbūt tas konfliktas yra tylus ir nematomas. Turiu mintyje, kad: a) migracija taip ir nemažėja, ir b) kvalifikuotos darbo jėgos vis labiau trūksta. Net ir integracijai procesai su ES šalimis nėra lygiaverčiai, turint mintyje, kad vis tiek kvalifikuotos darbo jėgos neatsiranda iš ES“, – sakė G. Mažeikis.
Filosofas su apgailestavimu pareiškė, kad tai, ką kalba kandidatai „nėra tie dalykai, kurie ką nors griebtų už širdies“.
„Tai nėra tie dalykai, kurie labai įkvėptų“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak jo, bent Arvydas Juozaitis bando kalbėti „savo tema“, bet, filosofo vertimu, jo matymo laukas yra labai siauras.
Profesorius jį juokais pakrikštijo „plaukiku“.
„Jis nuolatos ir pabrėžia, kad jis yra sportininkas-plaukikas, tai ir moka tik plaukti savo takeliu ir finišuoti. Mes juokaujame, kad jis tik tą savo takelį ir mato, nors kalbame apie platesnį kontekstą“, – sakė G. Mažeikis.
Neįkvepia taikytojo stereotipas
Filosofas skeptiškai vertina plačiai paplitusį vertinimą, kad dabar po griežtos prezidentės Dalios Grybauskaitės žmonės nori išsirinkti taikytoją.
„O ką jau čia ji taip sukiršijo? Gal mes matome didelius protestus? Vieninteliai mokytojai sugebėjo surengti ryškesnes protesto akcijas. Tai pagal kokius indikatorius mes spręstume, kad ką nors reikia taikyti?“, – klausė G. Mažeikis.
Pasak jo, taikymas yra tipiškas klasikinis politinis mitas.
„Nėra (pagal įvairius sociologinius ir antropologinius parametrus) regimo, viešo ir apčiuopiamo konflikto. Nėra ką taikyti, nes tas konfliktas nėra regimas, apčiuopiamas ir viešas“, – sakė G. Mažeikis.
Jo nuomone, tie kandidatai į prezidentus – kiekvienas savo namuose, skaitydami knygas, žiūrėdami televizorių, diskutuodami, galbūt, yra žymiai įvairesni ir įdomesni žmonės.
„Tačiau žvelgiant į jų patirtis ir veiklas – finansų analitiko, finansų sferos ir buhalterijos arba viešojo sektoriaus administravimo, kas yra susiję ir su policijos veikla, mes nematome tokių viešų patirčių, kurios būtų susijusios su politiko gebėjimu operuoti galiomis, kad spręstų didelius konfliktus“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak jo, tai reiškia, kad tie nepatyrę žmonės atsidurs patyrusių politikų lauke, „kur vyksta nuolatiniai galios perskirstymai Europos Sąjungoje, Šiaurės šalių aplinkoje, santykiuose su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, Rytų Partnerystėje“.
„Visur vyksta galios paskirstymai – diplomatiniais ir kitais būdais. Šitoje vietoje nėra taip, kad būtų biurokratinių taisyklių, kurias išpildžius kas nors atsitiks. Ne, čia reikia važiuoti, kartais laužtis per duris, turėti diplomatinių gebėjimų ir gudrybių, čia reikia būti gudriems“, – sakė G. Mažeikis.