„Man atrodo, kad prezidentas turėjo kažką pasakyti, norėjo kažką pasakyti ir pasakė tokią detalę, kurią dabar čia turime aptarinėti, nes nieko daugiau nepasakė. Konstituciškai svarbiausi dalykai yra, ar bus pirmalaikiai Seimo rinkimai, ar nebus, ar šita Vyriausybė bus keičiama, ar bus ta pati premjerė, kokios partijos sudarys koaliciją naujos Vyriausybės formavimui ir t.t. Ir kokioje šeštoje vietoje yra klausimas, kas bus tie ministrai“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
„Ir tik kokioje septintoje vietoje yra klausimas, ar galėtų G. Skaistė ir S. Kairys toliau būti ministrais. Ir štai prezidentas pasakė maždaug šeštos-septintos eilės svarbos klausimą. Tai visiškai nesvarbu, niekas jokiuose koridoriuose dabar nesvarsto, ar gali Gintarė Skaistė ir S. Kairys būti ministrais kitoje Vyriausybėje, kurios gal ir nebus“, – sakė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas akcentuoja, kad šie prezidento pareiškimai neturėtų trukdyti ministrų darbui, kol jie turi Seimo ir Vyriausybės pasitikėjimą.
„Dirbti gali, nes pasitikėjimą jie turi Seime ir Vyriausybėje. Prezidento nepasitikėjimas Jaroslavu Narkevičiumi tęsėsi pusantrų metų ir Narkevičius dirbo“, – praeitos kadencijos politines įtampas priminė politikas.
Politikas mano, kad prezidentas tokiu mažareikšmiu klausimu pasisakė dėl to, jog šiuo metu politinio proceso moderavimas yra ne jo rankose.
„Aš nenoriu kritikuoti prezidento, kad jis pasisakė tokiu mažareikšmiu klausimu, kalbant apie ateitį. Dėl to jis pasisakė taip neapibrėžtai, nes ne jo rankose dabar proceso moderavimas. Sprendimus dėl pirmalaikių rinkimų, dėl tolesnių procesų dabar turi priimti Seimas“, – sakė E. Gentvilas.
„Tai dar gal pasvarstykime, kas bus ministrai 2024 gruodį. Tai visiškai mažareikšmiai dalykai, kai prezidentas yra ant atsarginių suolelio, bet pabando samprotauti, kaip reiktų žaisti ketvirtame kėlinyje, nors kol kas dar yra tik pirmas kėlinys“, – taip pat pridūrė jis.
G. Nausėda pirmadienį pareiškė, kad, formuojant naują Vyriausybę, dabartinių ministrų, įsivėlusių į vadinamąjį čekių skandalą – Simono Kairio ir Gintarės Skaistės – kandidatūros neturėtų būti teikiamos.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
