Kartu jis atkreipia dėmesį, kad kritikuodamas V. Pranckietį valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis elgiasi veidmainiškai.
„Mes turime gauti atsakymus, kodėl Pranckietis jau po Konstitucinio Teismo verdikto dėl Basčio, turėdamas pažymą apie Rozovą, apie ją nekalbėjo“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
Seimo opozicijoje esantis politikas atkreipė dėmesį, kad dar prieš metus Seimui svarstyti buvo pateikęs pasiūlymų paketą Rusijos įtakai tirti, tačiau tuomet, pažymi E. Gentvilas, valdantieji su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu priešakyje, tuos pasiūlymus atmetė.
„Patys valstiečiai ir pirmiausia jų lyderis Karbauskis turėtų atsakyti, kodėl jie dabar šitaip vaidina kovotojus su Rusijos įtaka per Rozovą, o prieš metus, pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjo 20 d., sudarant Seime laikinąją tyrimo komisiją dėl galimos verslo įtakos Lietuvos politikams ir politiniams procesams (...) Seimas, dauguma atmetė. (...) Taigi štai kas nenorėjo tirti Rusijos įtakos prieš metus. „Valstiečiai“ nenorėjo“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Tyrimas dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais neturėtų suktis vien apie Seimo pirmininką, sako liberalas. Reikia, pasak jo, matyti kompleksinį vaizdą.
„Man Pranckietis nėra nei brolis, nei pusbrolis, ir jis nėra brangus. Aš noriu matyti procesą plačiau, ne vien apie Pranckietį, kuris galimai nuslėpė arba nedavė eigos procesams Rusijos įtakai tirti, bet lygiai taip pat ir „valstiečių“ lyderis nedavė eigos Rusijos įtakai tirti, o dabar vaidina didelį patriotą“, – sakė E. Gentvilas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad turi būti gerai išnagrinėta situacija, kodėl V. Pranckietis nesiėmė aktyvesnių veiksmų, prieš daugiau nei metus gavęs VSD pažymą, informuojančią apie I. Rozovos įtarimų keliančią veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu.
„Tyrimas, netyrimas, tačiau turi būti labai aiškiai išdėstyta situacija, kodėl pas Pranckietį gulėjo pažyma ir Pranckietis nesiėmė analogiškų veiksmų kaip Mindaugo Basčio atveju, kai atsirado pažyma. Veiksmų nebuvo. Ponas Pranckietis pasiaiškina, kad savo veiksmą padarė – nedavė leidimo dirbti su įslaptinta informacija. To nepakanka“, – konstatavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tuometis pirmininkas Vytautas Bakas taip pat atsakingas už neveiksnumą, tačiau, pažymi E. Gentvilas, didžiausia atsakomybė krita ant V. Pranckiečio pečių.
„Atsakomybė jam, kaip NSGK pirmininkui, turi tekti, tačiau didžiausia atsakomybė galėtų, turėtų tekti Seimo pirmininkui. Ne todėl, kad jis pirmininkas, bet todėl, kad pagal Valstybės paslapčių įstatymą jis yra valstybės paslapčių saugojimo subjekto vadovas. Taigi jis turi inicijuoti įvairius procesus“, – pridūrė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad Seimo NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.
NSGK dabartinio pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką V. Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką V. Baką bei dar keletą Seimo narių, kurie seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui. Pats V. Pranckietis teigia padaręs viską, kas yra jo prerogatyvoje.