Po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite generolas pabrėžė, kad didesnį dėmesį reikia skirti personalui ir ginkluotei, nes dabar daliniai sukomplektuoti tik iki 50 proc., trūksta tinkamų ryšių, transporto priemonių ir ekipiruotės.

„Lietuvai, Baltijos šalims, Lenkijai ypač aktualu būti pasiruošus sutikti tuos įvykius, kurie gali ateiti visai netikėtai. Sausio mėnesį buvo viena situacija, dabar turime visai kitą,“ - ketvirtadienį žurnalistams sakė generolas.

„Reikia į tai atsižvelgti, reaguoti, nes visai neaišku, kaip toliau vystysis įvykiai Rytų Europoje, kas bus Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje. Tam reikia ruoštis. Tai ne tik Lietuvos, o viso NATO uždavinys“, - sakė J.V.Žukas.

Generolas pabrėžė, kad baigiantis misijai Afganistane ir tęsiantis krizei Ukrainoje, didesnį dėmesį kolektyvinės gynybos operacijoms ima skirti ir visa NATO, o Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi veikti savarankiškai tam tikrą laiką, kurį krizės atveju gali tekti laukti sąjungininkų paramos.

„Reikia labai didelį dėmesį kreipti į nacionalinį kontingentą, gebėjimą Lietuvos kariuomenei veikti savarankiškai. Tiek NATO, tiek ES greitojo reagavimo pajėgos turi savo reagavimo laiką, per tą reagavimo laiką, kol jos galės ateiti mums į pagalbą, mes turėsime veikti vieni, ir tam reikia pasiruošti“, - kalbėjo J.V.Žukas.

„Daliniai yra sukomplektuoti 40-50 proc., jie turi būti komplektuojami 70-80 proc. Reikia ryšio priemonių, ekipiruotės, transporto priemonių. Visa tai yra beviltiškai pasenę arba to trūksta Lietuvos kariuomenei. Jei gausime didesnį finansavimą, turime pasižiūrėti, kaip būtų galima užtikrinti Lietuvos kariuomenei vadovavimą ir kontrolę“, - sakė generolas.

Pasak jo, Lietuva turi ruoštis ne tik įprastiniams karo veiksmams, bet ir tokiam scenarijui, kuris matomas Ukrainoje.

„Kas yra Lietuvos kariuomenės uždaviniai? Tai konvencinis karas, karas su žaliais žmogeliukais? Dabar ne konvenciniai veiksmai yra pagrindinis pavojus. Tai, kas įvyko Kryme, tautinių mažumų kurstymas. Turime pažiūrėti, kokie daliniai, kokia struktūra, kokia ginkluotė reikalinga nekonvenciniams iššūkiams“, - teigė J.V.Žukas.

Prezidentė D.Grybauskaitė po susitikimo pabrėžė, kad Lietuva turi stiprinti gynybos pajėgumus ir įtraukti šalies piliečius į valstybės gynybą per tokias organizacijas kaip Lietuvos šaulių sąjunga.

„Būtina stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, būti pasirengusiems atremti realias grėsmes ir aktyviai įtraukti šalies piliečius į valstybės gynimą. Turime sudaryti kuo geresnes sąlygas jiems įgyti karybos pradmenų, stiprinti Šaulių ir kitas savanoriškos veiklos organizacijas“, - pranešime spaudai teigė šalies vadovė.

Prezidentė šią savaitę pateikė Seimui J.V.Žuko kandidatūrą į Lietuvos kariuomenės vadus. Šiuo metu generolas dirba kariniu atstovu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie NATO ir Europos Sąjungos.

Reikia ruoštis: kurį laiką būsime vieni

Ketvirtadienį generolas majoras J. V. Žukas buvo pristatytas Seimui.

„Jei būsiu patvirtintas kariuomenės vadu, vienu iš pagrindinių savo veiklos prioritetu laikyčiau kariuomenės kaip atskiro karinio vieneto mokymą, atsižvelgdamas į neseniai patvirtintus gynybos planus. Tarptautinės misijos ir mokymai, pratybos yra labai gerai, bet mano manymu, reikėtų truputį daugiau dėmesio skirti būtent gynybos planų geresniam įsisavinimui pagal atskiras operatyvines kryptis, kurios yra nustatytos gynybos planuose“, - Seime ketvirtadienį kalbėjo kandidatas užimti kariuomenės vado postą.

Pasak J.V. Žuko, turi būti tęsiamas pasirengimas kurį laiką vieniems atlaikyti puolimą. Jis atkreipė dėmesį, kad NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Europos Sąjungos kovinėms grupėms nustatytas iki 60 dienų reagavimo laikotarpis.

„Todėl toje situacijoje, kurią mes turime šiuo metu Ukrainoje ir kuri buvo Gruzijoje, neišvengiamai reikia ruoštis, kad kažkurį laiką mes būsime vieni“, - sakė generolas majoras.

Kandidatas į kariuomenės vadus taip pat žadėjo stiprinti kariuomenės bei visuomenės ryšius, daugiau dėmesio skirti personalo kokybei.

Klausiamas, ar reikėtų grįžti prie šauktinių kariuomenės, J.V.Žukas sakė politinių sprendimų nekomentuojantis.

„Jeigu bus vėl iš naujo grįžta prie diskusijų šiuo klausimu politiniu lygiu, kaip ekspertas, galėsiu pasakyti savo nuomonę. Bet dabar tikrai to nedarysiu“, - teigė jis.

Kalbėdamas apie kariuomenės rezervą kandidatas tvirtino, kad šiuo metu iš viso yra apie 70 tūkst. rezervininkų, bet jie nėra iki galo organizuoti. Jo tvirtinimu, rezervas yra kertinis kariuomenės pamatas, jeigu jo nebus, bus sunkumų ir kariuomenei.

J.V. Žuko kandidatūra vėliau bus svarstoma parlamento frakcijose ir Seimo komitetuose.

52 metų J.V. Žukas šiuo metu dirba kariniu atstovu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos, anksčiau ėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas.

J.V. Žukas 1991 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, tarnybą krašto apsaugoje jis pradėjo 1990 m. Krašto apsaugos departamento Antrojo skyriaus inspektoriumi, vėliau dirbo Lauko kariuomenės brigados Kauno motodesantinio bataliono vadu, Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" vadu, Lietuvos gynybos atašė Vokietijoje, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadu.

2007-2012 m. J.V. Žukas buvo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas. Kandidatas į kariuomenės vadus yra mokęsis Bundesvero vadovavimo akademijoje ir NATO gynybos koledže.

Pagal Konstituciją kariuomenės vadą penkeriems metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Įstatymai nenumato galimybės antrą kadenciją eiti Lietuvos kariuomenės vado pareigas.