„Ištark, išgirsk, išsaugok“ keliasi į virtualią erdvę

Kasmet birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – siekiant pagerbti tūkstančius nuo tremties nukentėjusių tautiečių, skirtinguose Lietuvos miestuose „Misija Sibiras“ organizuoja tremtinių bei politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų skaitymus, kurie trunka visą parą. Skaitymų eilėse įvairiuose miestuose įprastai laukia šimtai žmonių, norinčių paskaityti keletą puslapių iš tremtinių vardų ir likimų knygos.

Tačiau šiemet akcijos organizatoriai, siekdami nesukurti terpės COVID-19 viruso plitimui, „Ištark, išgirsk, išsaugok“ nusprendė perkelti į virtualią erdvę, sukurdami specialią Gedulo ir vilties dienos platformą, pasiekiamą adresu www.birzelio14.lt.

Šiemet skaitymai bus įgyvendinami vaizdo skambučių pagalba, susisiekiant su visais iš anksto užsiregistravusiais į skaitymus. Pasak organizatorių, taip akcija taps dar labiau prieinama tautiečiams ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Skaitymai, kaip ir įprasta, truks parą laiko, tikimasi įgarsinti keliasdešimt tūkstančių tremtinių bei politinių kalinių vardų ir likimų.

„Tremtinių vardų ir likimų skaitymai tapo neatsiejama Gedulo ir vilties dienos minėjimo dalimi taip, kaip Tautiškos giesmės giedojimas liepos 6-ąją ar sausio 13-osios laužai. Akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ surado savo vietą tiek jaunų žmonių, tiek senjorų, kurie patys patyrė tremtį, tarpe, todėl visais būdais stengiamės šią tradiciją išlaikyti.

Suprantame, jog dauguma buvusių tremtinių priklauso rizikos grupei, tad jų dalyvavimas, kad ir nedidelio masto renginiuose, yra apribotas, būtent todėl skatiname jų artimuosius pagelbėti vyresniems žmonėms prisijungti prie akcijos virtualiai ir, žinoma, dalyvauti patiems. Juk tai, kad pasikeitė akcijos forma, nepakeičia jos prasmės – išsaugoti tūkstančius ištremtų ir įkalintų žmonių likimų“, – teigia projekto „Misija Sibiras“, organizuojančio akciją, vadovė Aistė Eidukaitytė.

Liepų žydėjimas – naujas Gedulo ir vilties dienos simbolis

Jau penktus metus iš eilės vyksiančią „Ištark, išgirsk, išsaugok“ akciją šiemet organizatoriai nusprendė įprasminti nauju simboliu – liepos žiedu. Toks simbolis pasirinktas ne atsitiktinai, nes, pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo Norberto Černiausko, liepų ir jų žydėjimo motyvas daug kur randamas liaudies kūryboje, dainose, o taip pat ir tremtinių eilėraščiuose.

„Daugelio tremtinių atsiminimuose apie Lietuvą liko žiedų, žalumos, medžių vaizdinys. Dalis tremtinių buvo išvežti į tolimą šiaurę, kur apskritai mažai kas žydėjo, todėl jie prisimindavo Lietuvos gamtą. Jei neklystu, per pirmąją trėmimų bangą jau buvo kai kur pradėjusios skleistis liepos, todėl tai gali būti vos ne paskutinis vaizdinys, kurį matė lietuviai prieš palikdami tėvynę“, – aiškina N. Černiauskas. Taip pat istorikas pastebi, kad žodis liepa buvo ir populiarus partizanų slapyvardis.

Dizaino agentūros „andstudio“ įkūrėjas ir vadovas Augustinas Paukštė, kūręs simbolį su savo komanda, pastebi, kad apie reikšmingus istorinius įvykius reikia ne tik kalbėti, bet ir juos identifikuoti. „Dažnai ženklai padeda lengviau ir betarpiškiau suprasti tam tikrų datų svarbą, jas lydėjusius simbolius. Kuriant ženklą, norėjome pažvelgti į šią temą kitu kampu, jaunajai kartai ne tik priminti, bet ir įkvėpti pagarbos, ryžto, meilės istorijai, praeičiai ir tėvynei.

Manome, kad teigiamas ir šviesus liepos simbolis ne tik įprasmina jautrų ir negailestingą šios datos aspektą, bet ir geba atskleisti bei parodyti teigiamas emocijas: viltį ir pasiryžimą judėti pirmyn“, – sako A. Paukštė.

„Dauguma atmintinų dienų turi tam tikrus savo ženklus, simbolius, tačiau vis jautėme, jog Gedulo ir vilties diena dar nėra suradusi savo vietos ir identiteto atmintinų dienų sąraše, ypač jaunų žmonių tarpe. Būtent todėl nusprendėme Lietuvai padovanoti simbolį, kuris įprasmintų šią dieną, kuriuo norėtųsi dalintis ir kuris atskleistų ne vien tremtinių, bet ir šiandieninės kartos ryžtą išlaikyti istorinę atmintį. Iš to gimė ir pagrindinė šių metų akcijos žinutė – „ryžtas žydėti“, – teigia A. Eidukaitytė.

„Misija Sibiras“ jau 15 metų stengiasi išsaugoti tremties istoriją, norintys prisidėti prie projekto, kviečiami tai padaryti aukojimo platformoje aukok.lt.