"Viltis skatino kurti šeimas, gimdyti ir su begaline meile auginti vaikus net ir tokiomis sunkiomis sąlygomis. Viltis, kad jei ne patys, tai vaikai dar pamatys Tėvynę Lietuvą", - sakė parlamentaras D. Jankauskas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime Seime.

Pasak jo, viltis padėjo tėvams po to, kai buvo paleisti iš tremties vietos be teisės apsigyventi Lietuvoje, iš paskutiniųjų stengtis įsikurti Tėvynėje, kad vaikai galėtų kalbėti lietuviškai ir lankyti lietuvišką mokyklą. Viltis padėjo visai Lietuvai per Baltijos kelią, per Kovo 11-ąją, per Sausio 13-ąją vėl atgauti laisvę ir Nepriklausomybę.

Seimo narys D. Jankauskas paragino paklausti savęs ir vieni kitų - ar po 26-erių laisvos Lietuvos metų visos viltys jau išsipildė?

"Ar galime nejausti gedulo ir liūdesio dėl išsikerojusios korupcijos, vis didėjančios socialinės atskirties, augančios emigracijos, alkoholizmo, savižudybių masto? Sunku nejausti gedulo ir liūdesio, kai prieš keletą dienų laisvos Lietuvos Respublikos Seime svarstant dokumentą dėl komunistų partijos atsakomybės už Lietuvos piliečių genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui jam pritarė tik 37 Seimo nariai, ir nė vienas valdančiosios daugumos atstovas neišdrįso balsuoti "už", - apgailestavo politikas.

Jo teigimu, mūsų tėvai ir tėvų tėvai praėjo vargo ir kančių Golgotą, ištvėrė dėl to, kad visada turėjo viltį, jog vaikai gyvens laisvoje, nepriklausomoje ir teisingoje savo piliečiams Lietuvoje. "Todėl šiandien, Gedulo ir vilties dieną, prašau, kviečiu ir raginu visus, ypač tremtinių vaikus, prisiminti ir priminti visiems, būti atminties tiltu ateities kartoms. Vardan to, kad tai niekada nepasikartotų, vardan Lietuvos...", - Seimo minėjime ragino D. Jankauskas.

Tarp brangiausių relikvijų jis saugo kartu su tremtiniais buvusio lietuvio kunigo Petro Jaso surašytą savo krikšto pažymėjimą. Surašytas jis ant paprasto languoto popieriaus lapo, išplėšto iš sąsiuvinio, surašytas Seimo nario D. Jankausko gimimo vietoje Buriatijoje, Zaigrajevo rajone, Novo Iljinsko valsčiuje, Naryno kaime.

Kalbėdamas apie savo šeimos istoriją, Seimo narys sakė, kad jo tėvus Jadvygą ir Jeronimą likimas suvedė ešelone į nežinią Plungės geležinkelio stotyje 1948 metų gegužės 22 d., per "Pavasario" ("Vesna") pavadinimu užkoduotą trėmimą.

"Abu atsidūrė vagonuose su savo, Lietuvos ūkininkų, šeimomis, tik nepilnomis - mamos tėvelis jau buvo miręs, tad tremtin keliavo motina su keturiais vaikais. Ir mamos brolis Mykolas, ir tėčio brolis Juozas tremties nepatyrė - abu buvo Lietuvos partizanai ir žuvo pasipriešinimo kovose, Mykolui tada buvo 20, Juozui - 25 metai... Kartu su tėčiu, jo seserimis ir tėvais išvežtas ir 97-uosius gyvenimo metus einantis jo senelis. Visa tai kaskart prisimenu, savo namuose matydamas vienintelį išsaugotą gerų kaimynų ir išlikusį daiktą iš tėviškės - kabantį ant sienos seną medinį kryžių, prie kurio melsdavosi tėvai, seneliai ir proseneliai... Beje, šiandien mano tėčio 97-asis gimtadienis - su Gimimo diena Tėveli!", - iš Seimo tribūnos sveikinimus perdavė D. Jankauskas.

Pasibaigus minėjimui vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje surengta Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.