Negana to, Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį paaiškėjo, jog S. Šriūbėnui buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo padariusi pokalbių įrašus, kuriuose S. Šriūbėnas, kaip įtarta, derino viešųjų pirkimų konkurso už pusę milijono litų rezultatus. Tačiau prokurorai tuomet konstatavo, kad politikas galbūt pasielgė neetiškai, bet įstatymo nepažeidė.
Su 7,2 tūkst. Lt alga – 688 tūkst. litų per metus
Oficialiais turto deklaracijų duomenimis, Gedimino prospekto rekonstrukciją prižiūrėjusios Vilniaus savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabartinis jos pavadinimas – „Vilniaus vystymo kompanija“) direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs S. Šriūbėnas pačiame prospekto rekonstrukcijos įkarštyje pralobo beveik 700 tūkst. Lt.
Turto deklaracijoje už 2005 metus S. Šriūbėnas nurodė turįs privalomo registruoti turto už beveik 484,57 tūkst. Lt ir dar 434,72 tūkst. Lt piniginėmis lėšomis. O kiti 12 mėnesių tuometiniam „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotojui buvo kaip reta sėkmingi. S. Šriūbėno deklaracijoje už 2006 metus nurodyta beveik nepakitusi privalomo registruoti turto vertė, bet piniginės lėšos išaugo daugiau nei 688 tūkst. Lt – iki 1,12 mln. litų.
Sostinės savivaldybės DELFI pateiktais duomenimis, „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotojo alga iki mokesčių 2006 m. siekė beveik 7,2 tūkst. Lt. „Į rankas“ politikas gaudavo apie 5 tūkst. Lt per mėnesį arba 60 tūkst. Lt per metus. Kitų pajamų šaltinių S. Šriūbėnas savivaldybei nenurodė.
Viešojo pirkimo konkurse prašė „nekonkuruot labai“
Beje, Seimo Antikorupcijos komisijai trečiadienį pateiktas 2005 m. priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl S. Šriūbėno. Dokumente pateikiama aibė STT surinktos medžiagos, pokalbių apie viešųjų pirkimų konkursus įrašų duomenys.
„Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas – STT OVV tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės (tarybos – DELFI) narys, Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas 2002-2003 metų laikotarpiu, naudodamasis jam suteiktomis funkcijomis vykdyti miesto statybos, rekonstrukcijos priežiūrą, sudarė palankias sąlygas bendrovėms „Jondras“, „Mūras“, „Dekoras“, „Megrame“ bei „Daila“ gauti statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės. Minėtos įmonės, atlikdamos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus, už palankių sąlygų sudarymą gauti užsakymus ir jų gavimą nemokamai tiekė statybines medžiagas bei atliko įvairius statybos darbus S. Šriūbėno sklype statomame name Dailidžių g. 8, Vilnius“, - rašoma dokumente.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad namą minėtame sklype statėsi S. Šriūbėno žentas Gediminas Pruskus. Jis ir sudarė sutartis su „Jondru“, „Mūrų“, „Dekoru“, „Megrame“ ir „Daila“.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad S. Šriūbėnas „bendrovės „Imparatas“ direktoriaus Vakario Mėdžiaus prašymu, bendrovių „Panevėžio statybos trestas“, „Jondras“, „Mūras“, „Daila“, „Dekoras“, „Skala“ vadovų prašė pirkti UAB „Imparatas“ tiekiamas medžiagas atliekant statybos bei rekonstrukcijos darbus“.
Negana to, dokumente pateikiami epizodai iš slapta darytų telefoninių pokalbių įrašų, kuriuose S. Šriūbėnas su verslininkais kalbėjosi apie konkretų „Vilniaus kapitalinės statybos“ viešąjį pirkimą „siekdamas, kad šį konkursą laimėtų UAB „Jondras“.
„Laikotarpiu nuo 2002-08-28 iki 2002-09-02 (S. Šriūbėnas – DELFI) nurodė UAB „Kerista“ direktoriui Edmundui Vaičiuliui dalyvauti šiame konkurse, siūlant apie 500 000 litų objekto kainą, tačiau jo nelaimėti, o 2002-08-30 AB „Panevėžio statybos trestas“ technikos direktoriui Lionginui Sakalauskui nurodė nedalyvauti šiame konkurse. E. Vaičiuliui ir L. Sakalauskui įvykdžius S. Šriūbėno nurodymus – UAB „Kerista“ pasiūlius darbų atlikimo kainą 501 645 litus, o AB „Panevėžio statybos trestas“ nedalyvavus konkurse, 2002-09-25 įvykusiame Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje atvirojo konkurso Dailiųjų amatų, etnofraginių verslų ir mugių teritorijos sutvarkymo darbams atlikti laimėtoja buvo pripažinta UAB „Jondras“, pasiūliusi darbų atlikimo kainą 476 721 Lt. Tuo S. Šriūbėnas padarė didelę žalą valstybei – kitų asmenų akivaizdoje sumenkino ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos“, - rašoma prokuroro sprendime.
Pateiktose telefoninių S. Šriūbėno pokalbių ištraukose mirga minėto konkurso aptarinėjimo detalės: kad ir siūlymas „Keristos“ vadovui dalyvauti pirkime, bet pasiūlyti „apie penkis“ bei „Panevėžio statybos tresto“ atstovo pareiškimas – „gerai, nepateiksim“.
„2002-08-28 pokalbyje tarp S. Šriūbėno ir UAB „Kerista“ direktoriaus Edmundo Vaičiulio S. Šriūbėnas pasako pastarajam, kad „Amatų“ konkurse Vaičiulis nelaimės, tačiau išreiškia prašymą, kad dalyvautų konkurse, bet „nekonkuruot labai“. 2002-09-02 pokalbyje S. Šriūbėnas nurodo E. Vaičiuliui daryti sumą „apie penkis“, be kita ko S. Šriūbėnas nurodo, kad „visi kiti sutinka“. 2002-08-30 S. Šriūbėno pokalbyje su AB „Panevėžio statybos trestas“ technikos direktoriumi Lioginu Sakalausku S. Šriūbėnas prašo L. Sakalausko padaryti, kad minima įmonė konkurse nedalyvautų, sekančiame tos pačios dienos pokalbyje L. Sakalauskas pažada: „Bokšto gatvėj, gerai, nepateiksim“, - teigiama dokumente.
Apklaustas „Keristos“ vadovas E. Vaičiulis prokurorams teigė nepamenantis, kas ir kaip laimėjo konkursą. Jis pripažino kalbėjęs su S. Šriūbėnu, tačiau tvirtino tenorėjęs paklausti, ar jo įmonei apskritai verta dalyvauti konkurse. Tačiau, anot dokumento, verslininkas teigė nutaręs pateikti pasiūlymą, nes „nedalyvauti būtų buvę nesolidu“.
E. Vaičiulis prokurorams teigė, esą S. Šriūbėnas jo neprašė dalyvauti konkurse, o tik „paaiškino sąlygas“.
„Liudytojas neprisimena, kodėl 2002-09-02 pokalbio su S. Šriūbėnu metu jo klausė apie kažkokią sumą, kodėl pasakė tą sumą „apie penkis“, - nurodoma dokumente.
Tuo tarpu „Panevėžio statybos tresto“ technikos direktorius L. Sakalauskas apklausoje esą nurodė, kad jo įmonei konkursas už pusę milijono tiesiog pasirodė per smulkus. Beje, būtent „Panevėžio statybos trestas“ laimėjo gerokai didesnį konkursą požeminei automobilių stovėjimo aikštelei Gedimino prospekte įrengti.
S.Šriūbėno paaiškinimas prokurorui: „pokalbiai vyko labai seniai“
Dokumente taip pat aprašoma, kaip dėl savo pokalbių su verslininkais aiškinosi pats S. Šriūbėnas.
„Stanislovas Šriūbėnas apklausiamas įtariamuoju parodė, kad (...) su jokių bendrovių atstovais nieko nesitarė dėl būsimų konkursų, nes apie konkursų dalyvius sužinodavo tik atplėšus vokus. Pagarsinus aukščiau minėtus pokalbius S. Šriūbėnas jų paaiškinti negalėjo, nurodė, kad tokie pokalbiai vyko labai seniai“, - rašoma prokuroro sprendime.
Tačiau prokuroras Giedrius Danėlius nusprendė ikiteisminį tyrimą nutraukti. „S. Šriūbėnas pažeidė savo pareiginius nuostatus, nes trukdė įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą. Tačiau toks norminių aktų pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip neetiškas elgesys, kadangi jis nesukėlė pasėkmių, kurios yra numatytos LR BK (Baudžiamajame kodekse – DELFI)“, - sprendimą nutraukti tyrimą motyvuoja G. Danėlius.
Anot jo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra „tiesioginių duomenų, kad S. Šriūbėnas veikė UAB „Jondras“ naudai siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos“.
Vis dėlto prokuroras nutarė, kad apie tyrimo medžiagą „tikslinga informuoti“ Vilniaus savivaldybę, mat S. Šriūbėnas savo veiksmais „padarė žalą valstybės tarnautojo prestižui“.
STT atstovai Antikorupcijos komisijos posėdyje informavo, jog pernai, kai S. Šriūbėnas buvo įdarbintas aplinkos viceministru, jį į pavaldinius priėmusiam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui STT perdavė visą turimą informaciją apie šį politiką. Minėtas ikiteisminis tyrimas STT pažymoje esą taip pat buvo nurodytas.
Ministro atstovas: S.Šriūbėno sprendimai „vertinami atidžiai“
Aplinkos ministro G. Kazlausko atstovas spaudai Tomas Beržinskas DELFI teigė, jog ministras nematė pagrindo neskirti S. Šriūbėno viceministru.
„Prieš skiriant S. Šriūbėną į pareigas Aplinkos ministerijoje ministrui G. Kazlauskui buvo patekta informacija apie tai, jog S. Šriūbėno atžvilgiu prieš 7 metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat pateikta informacija, jog šis tyrimas prokuratūros sprendimu buvo nutrauktas. Priežastis – „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Ši informacija nesuteikė pagrindo nepriimti S. Šriūbėno į atitinkamas pareigas. Tai, ar asmuo yra kaltas, ar ne, Lietuvoje nustato tik teismai. Šiuo atveju teismo verdikto nebuvo, iki teismo apskritai nebuvo prieita. Pažymėtina, jog tuo metu, kai buvo atliekamas minėtas ikiteisminis tyrimas, S. Šriūbėnas toliau dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje“, - kalbėjo T. Beržinskas.
Anot jo, S. Šriūbėnas ministrui apie savo nuotykius su STT nepasakojo.
S. Šriūbėnas Aplinkos ministerijoje kuruoja daugiabučių renovacijos klausimus. Paklaustas, ar galimai dėl Gedimino prospekto broko atsakingas asmuo turi ministro pasitikėjimą, T. Beržinskas sakė, esą viceministro darbas yra atidžiai vertinamas.
„Jūsų minima rekonstrukcija nesusijusi su Aplinkos ministerijos darbu. Pabrėžtina, jog kol kas nėra oficialiai įrodyta ir paskelbta, kad būtent S. Šriūbėnas kaltas dėl broko ir panašių dalykų. Kalbant apie renovaciją pažymėtina, jog S. Šriūbėnas išties ją kuruoja, tačiau jis anaiptol nėra vienintelis tai darantis asmuo. Atkreipiame dėmesį, jog nei Aplinkos ministerija, nei S. Šriūbėnas nedalyvauja renovacijos lėšų skirstyme. Bet kokiu atveju, jo siūlomi sprendimai šioje ir kitose srityse vertinami atidžiai, jis nėra asmuo, galintis sprendimus priimti vienas pats ar tik tokius, kokius pats pasiūlo“, - aiškino ministro atstovas.
G. Kazlauskas savo pavaldinio praturtėjimu, pasak jo, nesidomėjo.
„Ministras nesidomi S. Šriūbėno finansiniais reikalais. Tuo gali ir prireikus turi domėtis atitinkamos institucijos, iškilus kažkokiems įtarimams jos taip pat gali ir turi imtis atitinkamų veiksmų“, - reziumavo T. Beržinskas.
Su pačiu S. Šriūbėnu DELFI nepavyko susisiekti. Viceministras turi nedarbingumo lapelį ir ministerijoje nesirodo, o į skambučius mobiliuoju telefonu neatsiliepia.
DELFI primena, jog paaiškėjus Gedimino prospekto grindinio ekspertizės išvadoms prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl rekonstrukcijos aplinkybių.