"Bus atlikti skubūs rekonstrukcijos darbai - užkasta kovo mėnesį kalną pažeidusi nuošliauža ir įrengti sutvirtinimai. Detalesnė Gedimino kalno rekonstrukcija bus atlikta vėliau, nesiryžtu prognozuoti kada. Geologai rengia rekomendacijas, ką reikėtų atlikti, kad kalnas būtų deramai sutvirtintas, o finansavimą turėtų paskirti Kultūros ministerija", - teigė A.Jarukaitienė.

Gedimino kalnui laukiant remonto, keliamos įvairios versijos, kodėl nuslinko nuošliauža.

"Prieš keletą dešimtmečių su draugais grožėdavomės kalnu, užsiropšdavome šlaitu beveik iki pilies. Buvo sunkiai įsivaizduojama, kad šlaitas gali pradėti slinkti. Tuomet Gedimino kalną dengė tankiai augę medžiai, jų šaknys neleido irti šlaitui, per lapus lietaus vanduo sunkiai pasiekdavo paviršių. Todėl kalnas ir negriuvo", - "15min" pasakojo kalno problemoms neabejingas vilnietis, literatūros tyrinėtojas dr. Gražvydas Kirvaitis. Pasak jo, prieš gerą dešimtmetį medžiai netikėtai buvo išretinti, tiesiog iškapoti. "Matyt, kažkam norėjosi atverti kalno grožį, o kokios pasekmės - matome dabar", - pasakojo vilnietis.

Medžių retinimo darbai Gedimino kalne buvo atlikti daugiau nei prieš dešimtmetį. A.Jarukaitienė "15min" teigė, kad nuo 2004 metų, kai įkurtas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, kalno augmenija nebuvo retinama.

Su G.Kirvaičio versija iš dalies sutiko ir geologai. "Stačiuose šlaituose medžiai ir krūmai atlieka tvirtinamąjį darbą. Likus mažai augmenijos, šlaitai įmirksta ir gruntas neišlaiko. Būtent šlaito įmirkimas ir laikomas pagrindine nuošliaužos priežastimi", - "15min" sakė Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas.

Jo teigimu, prieš ketverius metus nuo Gedimino kalno taip pat nuslinko nuošliauža, tačiau tuomet jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi. "Padėtis stabilizavosi savaime, žemės pasišalino ir niekas tuomet nesiėmė sutvirtinti šlaito", - pasakojo V.Mikulėnas.

A.Jarukaitienė, prisiminusi apie prieš keletą metų buvusią nuošliaužą, teigė, kad nieko rimto tuomet nebuvo. "Manau, įtakos šlaito slinkimui turi ir pastaruoju metu šlapios bei lietingos žiemos, žemė apsunksta nuo vandens, todėl ir vyksta tokie procesai", - svarstė Rezervato priežiūros skyriaus vedėja.

Geologų teigimu, jei nebus imtasi konkrečių priemonių, liūtys vėl gali pažeisti kalną. "Reikia atlikti nuodugnius tyrimus, kurie užtruktų dvi-tris savaites, o tada jau projektuotojai turėtų parengti konkrečias priemones - šlaitą apželdinti žole ar krūmais. Jeigu viskas vyktų sklandžiai, būtinus darbus galima atlikti per keletą mėnesių", - prognozavo V.Mikulėnas.

Prie keltuvo - daugiau žmonių

Uždarius pėsčiųjų taką, vedantį į Gedimino pilį, žmonės, norintys aplankyti Vilniaus simbolį, priversti žygiuoti iki kitoje kalno pusėje esančio keltuvo. Pastarojo kasininkas Pavelas Sereda patvirtino, kad pastaruoju metu keltuvu į kalną pakyla daugiau lankytojų nei įprastai. Tiesa, prie taką užtvėrusių vartų nėra jokios nuorodos, kur įrengtas keltuvas. "Gal ir daugiau žmonių ateitų, nes kai kurie turbūt pamatę draudimą eiti pėsčiomis, apsisuka ir nueina", - svarstė P.Sereda.