Gedimino bokštas ant kalno nėra Gedimino bokštas: liepą visuomenė galės išvysti tikrąjį

„Kaip jūs manote, kur yra Gedimino bokštas?“, – provokuodamas žurnalistus klausė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas, vedžiodamas po naująją rūmų dalį.

Muziejaus direktorius paaiškino, kad tas bokštas, kurį mes matome ant kalno, ir esame įpratę vadinti Gedimino bokštu iš tikrųjų yra statytas Vytauto laikais.

Žurnalistams pajuokavus, o tai ant kurio kalno staugė tas geležinis vilkas, V. Dolinskas pusiau juokais atsakė, kad jis turėjo staugti ant tuščio kalno, ir gali būti, kad ir ne ant to.

Tikrasis Gedimino bokštas iš tikrųjų egzistuoja. Jo pamatus – pusrūsio fragmentus galima išvyksti naujojoje Valdovų rūmų dalyje, kuri bus atverta visuomenei šių metų liepos 6 dieną.

Pasak muziejaus direktoriaus, pirmasis – apvalus, mažesnis bokštas ten atsirado dar XIII amžiaus pabaigoje. Paskui Gediminas jį išplėtė ir perstatė. Reikėjo tvirtinti bokštą, nes atsirado šaunamasis ginklas.

Bus galima pamatyti valdovo miegamąjį

Be kitų dalykų naujojoje ekspozicijos dalyje bus galima pamatyti ir valdovo miegamąjį. Tai yra rekonstruota tipinė patalpa. Joje yra barokinė lova su užuolaidomis.

Pasak jo, kad ten tikrai būta miegamojo liudija daug faktų. Tai yra vakarinio korpuso galinė patalpa. O iš istorinių šaltinių žinoma, kad būtent vakariniame korpuse būta valdovo vyro miegamojo. Dar yra žinoma, kad už durelių buvo bokšelis – tualetas.

Tokiame miegamajame galėjo miegoti trys valdovai Žygimantas Vaza, Vladislovas Vaza ir Jonas Kazimieras Vaza.

„Bet reikia turėti mintyje, kad valdovo dvaras keliavo, ypač turint galvoje mūsų federacinės valstybės kultūrą su Lenkija, tai aišku, kad tai ką mes eksponuojame yra idealus modelis, kiekvieną kartą valdovui iš naujo atvykus patalpų funkcijos galėjo keistis“, – sakė V. Dolinskas.

Valdovai mėgo knygas

Pasak rūmų direktoriaus, nuo krikšto laikų žinoma, kad Lietuvos valdovai mėgo knygas. Pradžioje nebūtinai jie patys jas skaitė, jiems skaitė, bet jie rinko knygas. Tuo pasižymėjo Vytautas, Jogaila, ypatingai Aleksandras Jogailaitis, o vėliau ir kiti valdovai – Vazos, ypač Žygimantas Augustas, kuris buvo sukaupęs vieną didžiausių bibliotekų visoje Europoje.

„Todėl negalėjome nereaguoti į šitą faktą ir nesukurti bent vienos menės, kuri būtų bibliotekinės kultūros atspindys“, – sakė V. Dolinskas.

Šioje ekspozicinėje bibliotekoje tikimasi eksponuoti ir ypač vertingą eksponatą – knygą iš Žygimanto Augusto kolekcijos. Ją ketinama įsigyti už mecenatų lėšas.

„Lietuvoje, turbūt, tai bus tik 13 knyga iš kolekcijos, nes Jogailaitė neįvykdė savo brolio testamento ir knygos nebuvo padovanotos universitetui. Todėl Lietuvoje turime labai nedaug jo knygų“, – sakė V. Dolinskas.

Be kitų dalykų Valdovų rūmų lankytojai galės aplankyti ir Bonos Sforcos sodelį, rūmuose veiks kavinė. Ten maitinimo paslaugas teiks vienintelis tą daryti panoręs tiekėjas „Taurakalnis“.

Valdovų rūmai baigti statyti

Po šešiolikos metų statybų Valdovų rūmų statyba oficialiai baigta.

Kaip rašė BNS, atkurtuose rūmuose įsikūręs muziejus. Bendras statinių plotas – 13,5 tūkst. kvadratinių metrų. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugoma 0,5 mln. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų.

Ekspertuota Valdovų rūmų sąmata sudaro 106,29 mln. eurų.

Valdovų rūmai po savaitės, liepos 6-ąją, kvies į statybos pabaigtuvių iškilmes – 15 metų užtrukusių statybų finišą žadama atšvęsti ypatingų parodų atidarymu bei operos „Elenos pagrobimas“ koncertiniu atlikimu.

„Parengėme kultūrinės bombos vertės dalykus“, – apie planuojamą atidarymo dieną penktadienį žurnalistams sakė Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.

Anot jos, Valdovų rūmų lankytojai jau atidarymo dieną galės pamatyti iš Vokietijos ir Italijos atvežtas ypatingas parodas.

„Atidarysime dvi dideles, epochinės reikšmės tarptautines parodas, kurios, viena vertus, liudija Lietuvos istorinius, kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis, kita vertus, įkūnija mūsų, kaip institucijos, ir apskritai muziejinės kultūros Lietuvoje saitus“, – teigė J. Karpavičienė.

Tuo metu opera „Elenos pagrobimas“, kaip pažymi J. Karpavičienė, iškilmėms pasirinkta, nes tai – pirmoji Lietuvos istorijoje pastatyta opera.

„1636 metų rugsėjo 4 dieną Vilniuje, kaip ir keletoje kitų Europos to meto sostinių, jau sklido europinio lygio barokinės operos kultūra“, – pažymėjo muziejaus atstovė.

Jos teigimu, opera buvo atkurta pagal išlikusi libretą. Operos koncertinė versija bus atliekama antrojoje Valdovų rūmų dalyje atidaromoje renginių salėje, ji taip pat bus transliuojama į Valdovų rūmų kiemą ir per LRT televiziją.

Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be minėtos universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną.