Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame komentare pripažįstama, kad nors naujasis įstatymas apriboja dėstomų dalykų skaičių tautinių mažumų kalba, taip tik priartina prie tokių sąlygų, kuriose tautinės mažumos mokosi Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Komentaro autoriaus teigimu, tautinės mažumos Lietuvoje už savo privilegijas turi būti dėkingos Sovietų Sąjungai, tačiau sovietų valdžia tokiu būdu bandė supriešinti vieną tautą su kita ir gana sėkmingai tai darė Lietuvoje, dauguma kurios gyventojų niekada nesusitaikė su sovietų okupacija.
R.Iwielskis teigiamai vertina Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizitą į Lietuvą. Jo manymu, vizito tikslas buvo parodyti, kad Lenkija tiesia ranką ir aiškina, jog nenori eilinio ginčo, o tik pokalbio, kaip spręsti konfliktines situacijas.
Apžvalgininko nuomone, Lietuva ir Lenkija gali dalykiškai išspręsti švietimo problemą, o Varšuva turi surasti pinigų lenkų kalbai remti, pavyzdžiui, papildomų užsiėmimų forma, tuo tarpu Lietuva neturėtų trukdyti tokiai paramai.
Autoriaus nuomone, tai galėtų būti pirmasis žingsnis siekiant išspręsti ir kitas labai svarbias lenkų mažumai problemas: kompensacijas už prarastą 1945 metais turtą, kurį, sugriuvus SSRS , perėmė Lietuvos valdžia, taip pat klausimus dėl dvikalbių vietovių, gatvių ir administracijos užrašų, tokių kaip vietinės valdžios organų pavadinimas.
"Tie klausimai įgriso Lietuvos lenkams ir stiprina jų įsitikinimą, kad didžiausia Lietuvoje tautinė mažuma (...) yra nesuprantamai diskriminuojama ir priverstinai asimiliuojama", - rašoma komentare.
Tuo tarpu TVN24 cituoja žinomą lenkų sociologę profesorę Jadwygą Staniszkis, kuri sako, kad Lietuvos lenkų problemos turi gilesnes šaknis nei vien tik ginčas dėl naujojo Lietuvos švietimo įstatymo. Pasak mokslininkės, maža Lietuva atidžiai stebėdama Silezijos autonomijos judėjimą mato tokių iniciatyvų pavojų, nes Vilniaus kraštas gali siekti didesnio suartėjimo su Lenkija.
Sociologės Karolinos Wiguros nuomone, lenkų politikai turi labai atsargiai demonstruoti "savo raumenų stangrumą", nes tai gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
Ji teigia, kad dalis kaltės santykiuose su Lietuva tenka ir Lenkijai, kuri supaprastina iškilusias problemas. Sociologės nuomone, Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žodžiai, jog Lenkija 20 metų Lietuvai rodo draugiškus gestus, o Lietuva – jokių, yra pavojingas supaprastinimas.
"Tautų suartėjimas yra sudėtingas procesas, nes besikeičiančios vyriausybės tai suartėja, tai nutolsta, todėl svarbiausias uždavinys dabar - europietiško pilietiškumo ugdymas” – teigia K.Wigura.