aA
Dar niekada po SSRS žlugimo Baltijos šalių santykiai su Rusija nebuvo tokie blogi, rašo ketvirtadienio numeryje Lenkijos dienraščio "Gazeta Wyborcza" korespondentas Vilniuje Jacekas Komaras.
Kremlius - karikatūra
Kremlius - karikatūra
© DELFI
Vienas akivaizdžiausių šio naujo šaltojo karo padarinių yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Lietuvą atidėliojimas. V. Putinas priėmė kvietimą jau prieš dvejus metus.

Iš pradžių vizitas buvo atidėtas dėl Prezidento Rolando Pakso nušalinimo nuo valdžios. Neseniai paskelbtame V. Putino kelionių į užsienį per artimiausią pusmetį sąraše Lietuvos vėl nėra. Lietuvių diplomatai neslepia, kad Kremliuje nenorima net girdėti apie vizitą į Vilnių.

"Šalta atmosfera ir jokių atšilimo ženklų", - taip Estijos santykius su Rusija apibūdina Estijos URM vadovė Kristiina Ojuland. Ir ne tik ji dėl tokios situacijos pirmiausia kaltina Maskvą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai nuolat kartoja, kad nori gerų, bet pirmiausia partneriškų santykių su Rusija. Anot jų, gera pradžia būtų formalus Maskvos pripažinimas, kad SSRS buvo okupavusi Baltijos valstybes. Taip pat praverstų atsiprašymas, kartojama Vilniuje, Rygoje ir Taline.

Rusija į tai pareiškia nepripažinsianti okupacijos, kadangi tuometinės teisės požiūriu nieko tokio nebuvo. O jeigu Baltijos šalys nori normalizuoti santykius, įspėja Rusijos diplomatai, jos pirmiausia turi padaryti galą neofašizmui, rusų mažumos diskriminacijai ir žmogaus teisių pažeidinėjimui, nebeignoruoti Rusijos ekonominių interesų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas prieš kelis mėnesius pareiškė, jog "Estija ir Latvija, nepaisančios demokratijos normų, kelia grėsmę Rusijai".

Kaltindama Baltijos šalis, Rusija jau ne vienerius metus kalba apie tą patį: rusų mažumos statusą Estijoje ir Latvijoje, mėginimus šlovinti estus, kurie karo metais SS daliniuose kovojo su Raudonąja armija. O Lietuvai Maskva turi pretenzijų pirmiausia dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitos Rusijos teritorijos dalies.

Nepagerino nuotaikų ir Vilniaus, Rygos bei Talino reikalavimai atlyginti žalą, kurią Baltijos valstybėms padarė SSRS okupacija. Šių trijų valstybių politikai netgi siūlo sudaryti bendrą Vidurio ir Rytų Europos šalių frontą, kad būtų galima kartu reikalauti iš Rusijos daugiamilijardinės kompensacijos.

Rusijos atsakymas į šiuos sumanymus buvo reikalavimas grąžinti lėšas, investuotas Baltijos respublikų teritorijoje sovietiniais laikais, ir prisidėti prie SSRS skolų grąžinimo. Abi šalys operuoja vis didesniais skaičiais, tik kurstydamos emocijas.

Vyriausybiniai ekspertai įspėja, kad Rusija veikia agresyviai. Rusijos žvalgyba smarkiai suaktyvino savo veiklą Baltijos šalių teritorijoje. Pastaruoju metu iš visų trijų šalių buvo išsiųsta Rusijos diplomatų. Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis įspėjo, jog "Lietuva be gailesčio išsiųs bet kurį šnipinėjimu užsiimantį Rusijos diplomatą".

Rusija atsakė kaltinimais, kad Lietuva remia terorizmą. Omenyje buvo turima čečėnų separatistų interneto svetainė "Kavkazcenter", kurią aptarnavo privati tarnybinė stotis Lietuvoje.

Baltijos šalių komentatoriai neabejoja, kad santykių su Rusija blogėjimas pirmiausia yra susijęs su permainomis pačioje Rusijoje ir mėginimais atkurti Rusijos imperiją. Kaip sako Baltijos valstybių diplomatai, Rusija vis dar negali susitaikyti su buvusių SSRS respublikų pabėgimu iš jos įtakos zonos. Anot K. Ojuland, įtampa ėmė didėti prieš metus, kai jau buvo aišku, kad Lietuva, Latvija ir Estija netrukus taps ES ir NATO narėmis.

Kaip mano Estijoje gyvenantis amerikiečių politologas Polas Goble'as, Rusijos kaltinimais siekiama sukelti Europos Sąjungoje abejones, ar Baltijos šalys jau pribrendo demokratijai. "Tokia diskusija, - pažymėjo P. Goublas, - galėtų sukelti skilimą Europos Sąjungoje ir net NATO, o to padarinys būtų Baltijos šalių izoliacija Europoje. Žinoma, tuomet Rusijai būtų kur kas lengviau pajungti šias šalis, net jei jos liktų ES ir NATO narės".

"Negalime pasiduoti emocijoms, - pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas A. Valionis. - Rusija to ir telaukia. Jeigu įsivelsime į rietenas, mus bus lengviau šmeižti".

Estijos premjeras Juhanas Partsas mano, kad geriausias ginklas - "nuimti Europai rožinius akinius", t. y. parodyti žemyno politikams realią situaciją. "Europa turi suprasti, kas pas mus atsitiko 1940 metais ir kodėl taip, o ne kitaip mes vertiname mūsų santykius su Rusija", - neseniai per spaudos konferenciją pareiškė J.Partsas.

2004 metų gegužės 1-oji turėjo tapti simboline data santykiuose su Rusija. Daugelis analitikų tikėjo, kad Baltijos šalių prisijungimas prie ES juos galutinai pagerins. Bet pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad tokios viltys buvo nepagrįstos.

Kremlius pradėjo žiūrėti į Baltijos šalis ne kaip į suverenius partnerius, bet kaip į gubernijas, priklausančias Briuseliui, kuris dabar turi jas valdyti, ir geriausia - pagal Maskvos nurodymus, baigdamas pažymi Lenkijos dienraščio korespondentas.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apsilankius viename užkardos kambarių irakietis tiesiog pratrūko: pinigų aš turiu – man reikia ištrūkti iš šio mėšlo (242)

Švenčionių pasienio užkarda pamažu tuštėja. Dabar čia dar gyvena 31 migrantas, kai pačiame...

Seimūnai ir toliau galės praleidinėti posėdžius nebaudžiami: algą vis tiek gaus (36)

Seimo nariai toliau gaus visą algą, net ir neidami į darbą. Bandyta priimti įstatymą, kad...

Ekspertas apžvelgė būsto rinkos pokyčius, tačiau dėl NT kainų abejoja: ateinantys treji metai yra nenuspėjami

Dar vienam NT rinkos sezonui skaičiuojant paskutiniuosius šių metų mėnesius, metas apžvelgti,...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Išskirtinio išradimo autorius Mikulėnas – apie išmaniusius marškinėlius, šlovės valandas sporte ir skaudžias patirtis versle

„Užlipus ant vieno kalnelio kaskart pasimato kitas, į kurį vėl įdomu įkopti“ – sako...

Slapta sudaryto sandorio atgarsiai nuaidėjo visame pasaulyje: gali tekti rinktis tarp dviejų grėsmių (153)

Prancūzija nėra vienintelė šalis, nepatenkinta naujuoju JAV, JK ir Australijos saugumo susitarimu:...

Mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Leonardas Gutauskas papildyta (88)

Eidamas 83-iuosius metus naktį į šeštadienį mirė nacionalinės kultūros ir meno premijos...

Kitus gelbėjantys medikai apie save pamiršta: apie 80 proc. yra perdegę, trečdalis linkę į depresiją (210)

Šią savaitę Lietuvą apskriejo liūdna žinia apie dar vieno mediko savižudybę. Gydytojas...

Aurelijus Veryga nusipirko išskirtinės išvaizdos motociklą ir įvardijo jo kainą: žmona kol kas kartu nevažinėja (106)

Aurelijus Veryga , būdamas ministru turėjo daug darbo ir mažai laisvalaikio, o baigus kadenciją...

Pardavęs verslą sostinėje Aukštadvaryje sukūrė Ameriką: esu pats laimingiausias žmogus (29)

„Esu pats laimingiausias žmogus. Darau tai, ką noriu“, – šypsosi Egidijus Šova. Prieš...