Sprendimas dėl to, kad Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“, teikianti miesto gatvių tvarkymo ir paviršinių nuotekų infrastruktūros priežiūros paslaugas, imsis ir pastatų administravimo, buvo priimtas 2016 metų spalio pabaigoje.
Praėjusių metų spalio 28-ąją sostinės Taryba posėdyje patvirtino „Grindos“ paslaugų maksimalų tarifą, kuris esą turėjo leisti konkurencingai dalyvauti viešuose konkursuose su komerciniais tokių paslaugų teikėjais.
Tokį savivaldybės sprendimą šių metų pradžioje apskundė Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Būsto rūmai). Ši institucija, vienijanti daugiau kaip 100 būsto administratorių visoje šalyje, kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl Vilniaus savivaldybės bandymų monopolizuoti daugiabučių namų administravimo rinką.
Išnagrinėjusi šį kreipimąsi, Konkurencijos taryba liepos 13 dieną konstatavo: „Prašome savivaldybės pakartotinai įvertinti priimto įsakymo įtraukti bendrovę („Grindą“ – red.) į sąrašą (būsto administratorių sąrašą – red.) pagrįstumą ir iki 2017 metų rugpjūčio 1 dienos pranešti Konkurencijos tarybai apie savo sprendimus dėl šiame rašte išdėstytų klausimų. Atkreipiame dėmesį, jog savivaldybės sprendimas palikti bendrovę sąraše būtų prielaida Konkurencijos tarybai svarstyti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo tyrimo pradėjimo klausimą“.
Tame pačiame rašte pažymima, kad už nurodytų Konkurencijos įstatymo straipsnių pažeidimus viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau negu 60 tūkst. eurų.
Tuo metu Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, kalbėdamas su DELFI, Konkurencijos tarybos sprendimą pavadino „labai keistu“. „Kaip ir grasinimas – taip reikėtų suprasti tą rekomendaciją?“, – sakė jis.
Gali kartotis „Vilnius veža“ istorija
Konkurencijos taryba savo rašte Vilniaus savivaldybei nurodė, kad ši, vykdydama bendrojo naudojimo administravimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų kontrolę, priimdama sprendimus, turėtų apsiriboti įstatymais suteiktų įgaliojimų įgyvendinimu.
Šiuo metu Vilniuje veikia apie 40 būstus administruojančių bendrovių. „Nepaisydama to, savivaldybė „Grindą“ įtraukė į sąrašą (administratorių – red.) , tokiu būdu jai patikėdama naujos ūkinės veiklos vykdymą. Nors šiuo metu duomenų apie konkrečių patalpų administravimo pavedimą bendrovei Konkurencijos taryba neturi, tačiau priimtas įsakymas rodo savivaldybės ketinimus konkuruoti su sąraše esančiais privačiais ūkio subjektais“, – nurodė Konkurencijos taryba.
Ji taip pat pažymėjo, kad „Grindą“ įtraukus į būsto administratorių sąrašą kartu su privačiomis bendrovėmis, jos steigėjai Vilniaus savivaldybei, kaip kontroliuojančiai institucijai, tai galėtų sutrukdyti užtikrinti sąžiningą konkurenciją, o galbūt ir paskatintų piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis.
Tokias išvadas Konkurencijos taryba jau buvo pateikusi 2014 metais, kai nustatė, kad tuometinės sostinės valdžios sprendimas įsteigti keleivių vežimo paslaugų bendrovę „Vilnius veža“ pažeidė Konkurencijos įstatymą.
Taryba tuo metu konstatavo, kad 2012-2014 metais „Vilnius veža“ steigimui ir veiklai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta mažiausiai 1,6 mln. litų (beveik 0,5 mln. eurų) dotacijų, šiai įmonei buvo sudarytos palankios sąlygos gauti veiklai būtinus dokumentus, išsinuomoti patalpas, naudotis savivaldybės resursais, suteiktos kitos privilegijos.
Savo intencijas savivaldybė tuo metu teisino siekiu teikti pervežimo paslaugas neįgaliesiems, tačiau Konkurencijos taryba nustatė, kad „Vilnius veža“ neturėjo nė vieno tokiems tikslams pritaikyto automobilio.
Administratoriai: rengiama „karmuškė“
Panašius argumentus, kalbėdamas apie „Grindos“ siekį dalyvauti daugiabučių administravime, dėstė Būsto rūmams atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas. Jis DELFI teigė, kad Konkurencijos tarybos išvada tik patvirtino jo atstovaujamos institucijos nuogąstavimus, jog „Grindos“ įrašymas į administratorių sąrašą sudaro prielaidas piktnaudžiauti bei iškreipti sąžiningą konkurenciją rinkoje, kurioje ir taip vyksta įtempta kova dėl klientų.
„Mes tikimės, kad pasimokiusi iš „Vilnius veža“, Vilniaus avialinijų pavyzdžių, sostinės savivaldybė padarys teisingas išvadas“, – teigė jis.
Anksčiau Būsto rūmų atstovai kalbėjo, kad savivaldybės įsikišimas į būsto administravimo rinką prieštarauja teisės aktams, kurie draudžia daugiabučių priežiūrą vykdyti įmonėms, susijusios su vandens ir šilumos tiekėjais. Kaip žinia, Vilniaus savivaldybei priklauso miesto vandens tiekimo įmonė „Vilniaus vandenys“ bei šilumos ūkį administruojanti bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.
„Mes neprieštarautumėme, jei į būsto administravimo rinką atėjusi savivaldybės įmonė veiktų pagal tas pačias taisykles, kaip ir kitos įmonės. Tačiau mes jau dabar matome, kad taip nebūtų. Iš kitos pusės, kadangi šioje rinkoje konkurencija labai arši, kam papildomai į ją lįsti ir savivaldybės įmonei? Suprastumėme, kad rinkoje būtų tuščia, niekas tų paslaugų nenorėtų teikti, bet šiuo atveju yra atvirkščiai“, – tvirtino A. Iškauskas.
Pasiteiravus, ko savivaldybė galėtų siekti, į būsto administratorių rinką įvesdama savo įmonę, A. Iškauskas teigė: „Mes turime įtarimą, kad savivaldybė siekia įkišti savo įmonę į šitą visai neblogai veikiančią rinką, norėdama ją sužlugdyti ir taip pasidaryti „karmuškę“ sau ir savo valdininkams“.
Atsakomybę stumdo vieni kitiems
Vilniaus vicemeras V. Benkunskas, savo ruožtu, DELFI tvirtino, kad pagal teisės aktus bet kokia uždaroji akcinė bendrovė gali kreiptis į savivaldybę su prašymu įrašyti ją į administruojančių įmonių sąrašą, ir savivaldybė didelio pasirinkimo neturi.
„Tokios įmonė visą laiką įrašomos. Todėl mes, savivaldybė, Konkurencijos tarybos siūlomo sprendimo (išbraukti „Grindą“ iš būsto administratorių sąrašo – red.) tikrai negalime priimti. O įmonės valdymo organai, apsvarstę visą savo praktiką, dar praėjusiais metais priėmė sprendimą įsirašyti į tą administratorių sąrašą“, – tvirtino jis.
Pasak V. Benkunsko, šiuo metu aktyvios būstų administravimo veiklos „Grinda“ nevykdo: turi tik kelias sutartis su bendrijomis ir teikia dalį paslaugų, bet pilna apimtimi neadministruoja nė vieno namo.
„Kad čia būtų dėl to kažkokie konkurencijos iškraipymai rinkoje, dėl to, kad savivaldybės, kaip akcininkės, viena įmonė yra daugiabučių namų administratorių sąraše, nuogąstavimai yra nepagrįsti“, – kalbėjo vicemeras.
Jo teigimu, sprendimas įtraukti „Grindą“ į administratorių sąrašą buvo priimtas dėl to, kad socialiniai, apleisti būstai, kelių butų namai neturėjo administratorių, nes nė vienas iki tol sąraše buvusių administratorių nenorėjo jų prižiūrėti. „Taigi, „Grinda“ daugiau buvo nutaikyta į šį segmentą, o ne kad kažkokiomis antikonkurencinėmis sąlygomis uzurpuotų rinką“, – aiškino V. Benkunskas.
Vis dėlto, kaip reaguoti į Konkurencijos tarybos priekaištus, jo teigimu, apsispręsti turės „Grindos“ vadovybė. „Jos valdymo organams Konkurencijos tarybos raštas perduotas. Kaip jie nuspręs, taip ir bus. Čia jau ne politinis klausimas“, – tvirtino jis.
"Grindos" rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė, savo ruožtu, tvirtino, kad sprendimus turėtų priimti Vilniaus savivaldybė.
"Bendrovė „Grinda“ daugiabučių administravimo veiklą jau vykdė iki 2011 metų. 2012 m. tuometinė Vilniaus miesto savivaldybės administracija perdavė šią veiklą privatiems paslaugų teikėjams. Turėdama patirties ir išteklių šiai veiklai vykdyti, „Grinda“ 2016 m. padavė prašymą atnaujinti šią veiklą ir buvo įtraukta į įmonių, pretenduojančių teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas Vilniaus mieste, sąrašą. Prieš pradedant Konkurencijos tarybos tyrimą, bendrovė teikė paslaugas dviejų daugiabučių bendrijoms. Galutinį sprendimą dėl „Grindos“ dalyvavimo daugiabučių administravime priims Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip įmonės vienintelė akcininkė", - nurodė ji.