„Taip, tai yra tikrai didelis skaičius, bet labiau gąsdina tendencijos. Per paskutinius 18 metų Lietuvoje šis skaičius sergančiųjų cukriniu diabetu padidėjo 2-3 kartus. Net paskaičiuota, kad 2045 metais mes turėsime apie 500 tūkst. sergančių, tai beveik visas Vilniaus miestas. Ir iš jų bent pusė bus laiku nediagnozuota, kaip yra ir dabar, tik kas antras nustatomas laiku“, – Žinių radijui sakė B. Žilaitienė.

Paklausta, ar šie skaičiai nėra susiję su geresniu gyvenimu ir kodėl jie kyla dabar, profesorė teigė, kad I tipo cukrinis diabetas yra jaunesnių žmonių liga.

„Neabejotinai tai yra susiję su gyvenimo būdu. Bet turime žinoti, kad kalbame ir apie pirmo tipo cukrinį diabetą, ir apie antro. Pirmo tipo cukrinio diabeto skaičius tendencijos didėjimo stebimos, bet jos nedidelės, praktiškai išlieka gana stabilus, nes jo profilaktika nėra žinoma, tai auto imuninė liga. Ir tai jaunų žmonių liga, nors dabar, kai atsiranda geresnė diagnostika, kartais ją randame ir vyresniems“, – kalbėjo ji.

Sparčiausiai kyla sergančių II tipo cukriniu diabetu.

„Na, o 90 procentų ir daugiau sudaro II tipo cukriniu diabetu sergantys, tai yra susiję su geresniu gyvenimu, nejudrumu, mityba, vartojimu dideliu kiekiu cukraus, angliavandenių ir riebalų“, – aiškino profesorė, pridurdama, kad vienas iš rizikos veiksnių yra ir genetinis polinkis sirgti II tipo cukriniu diabetu.

B. Žilaitienė priminė, kad II tipo cukrinis diabetas neturi ryškių simptomų, žmogus gali juo sirgti, bet to nežinoti.

„Taip, liga prasideda lėtai dažniausiai, simptomai nėra labai specifiniai, pacientas jų nesusieja, kartais jų net gydytojui neišsako“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pasakojo, kad būtent dėl šios priežasties, šiemet, minint tarptautinę cukrinio diabeto dieną, pradėta edukacinė programa, kuria moko pažinti simptomus.

Pašnekovės teigimu, ligos komplikacijos vertos laiko, bandant užsirašyti pas šeimos gydytoją, kuris turėtų atlikti reikalingus testus.

„Žinant komplikacijas grėsmingas, kurios vystosi susirgus cukriniu diabetu ir laiku nediagnozavus, ypač jo negydant, tai tikrai tos pastangos ir laukimas tos konsultacijos, vertos to darbo. Mes darbingo amžiaus žmones apsaugome nuo sunkių komplikacijų, įskaitant ir širdies kraujagyslių ligas“, – aiškino profesorė. B. Žilaitienė tikino, kad liga yra kontroliuojama.

„Deja, pacientai, sergantys cukriniu diabetu, miršta ne dėl didesnio cukraus kiekio kraujyje, bet dėl cukrinio diabeto komplikacijų – dažniausiai dėl širdies ir kraujagyslių ligų“, – kalbėjo ji.

Paklausta, ką reikia keisti gyvenimo įpročiuose, profesorė teigė, kad II tipo cukrinio diabeto galima bandyti išvengti.

„Nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas yra tie didieji rizikos veiksniai, kurie nulemia greitesnį ligos išsivystymą“, – kalbėjo jis.

Kūno masės indeksas, padidėjęs virš 25 KMI, jau didina riziką sirgti cukriniu diabetu, sakė pašnekovė. Profesorė ragino sveikai maitintis ir užtikrinti pastovų judėjimą.