Apeliaciniam teismui tęsiant „MG Baltic“ policinės korupcijos bylos nagrinėjimą, antradienį „darbietis“ V. Gapšys atsakinėjo į kaltinimus byloje patikslinusio prokuroro Justo Lauciaus klausimus.
V. Gapšys kaltintas prekyba poveikiu. Teisėsaugos duomenimis, jis esą susitarė, pažadėjo ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų dydžio kyšius, pažadėdamas buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskui paveikti kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.
Anksčiau teisėsauga skelbė surinkusi duomenis, kad R. Kurlianskis siekė paveikti V. Gapšį, jog šis balsuotų už eksparlamentaro Šarūno Gustainio registruotą pasiūlymą Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektui. Taip pat įtarta, jog V. Gapšiui kyšis galėjo būti perduotas už įtaką Seimo „darbiečiams“ priimant ir Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Vienas iš bylos epizodų yra susijęs su anksčiau V. Gapšiui teiktais kaltinimais prekyba poveikiu, siekiant ir pažadant paveikti tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, eksparlamentarą Kęstutį Daukšį, buvusį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką Petrą Narkevičių, kitus minėto komiteto narius, kad nebūtų priimtos 2015 m. Pelno mokesčio įstatymo pataisos parlamente.
V. Gapšys pateikė teismui šūsnį dokumentų, susijusių su minėtu epizodu. Šis žingsnis nustebino prokurorą J. Laucių, kuris ėmė vartyti „darbiečio“ pateiktus dokumentus, klausė, iš kur jis juos gavo. V. Gapšys pažymėjo, kad tiesiog kreipėsi į Seimo kanceliariją, kuri ir pateikė 2015 m. BFK posėdžių protokolo dokumentus.
Prokuroras J. Laucius klausinėjo V. Gapšio apie jo santykius su L. Graužiniene, apie tai, ar jis su ja buvo kalbėjęs apie projektą „Kelias Vilnius – Utena“. V. Gapšys replikavo, kad savo santykius su L. Graužinienė apibūdintų kaip darbinius. Jis tvirtino, jog su buvusia parlamento vadove apie minėtą projektą nebuvo kalbėjęs.
„Kiek pamenu, L. Graužinienės nepaklausiau (apie projektą „Kelias Vilnius – Utena“ – ELTA). Pamenu, kad (...) buvo valdančiosios koalicijos posėdis, sutarta, kad tai bus viešos ir privačios parterystės pagrindu vystomas projektas“, – kalbėjo V. Gapšys.
V. Gapšys teisėsaugos kaltintas dėl pažado paveikti Darbo partijos anksčiau deleguotą žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kad ši nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti sklypo (priklausiusio Lietuvos radijo ir televizijos centrui („Telecentrui“)) Vilniuje, Tujų gatvėje, nuomos sutartį su „MG Baltic“ valdoma bendrove „MG Valda“.
„Darbietis“, antradienį teisme paklaustas apie pokalbius su V. Baltraitiene, neneigė kalbėjęs šia tema su tuometine ministre. Tačiau, kaip teigė V. Gapšys, jokio spaudimo ar poveikio V. Baltraitienei nedarė.
„Mano įsitikinimu, pamačius visus dokumentus, buvo daromas specifinis spaudimas visuomenėje viešojoje erdvėje“, – priežastis, kodėl apie minėtą sklypą kalbėjosi su V. Baltratiene, vardijo V. Gapšys.
Jis tvirtino, kad tuomet dėl minėto sklypo nuomos vyko „lobistų karai“, tad, kaip pažymėjo V. Gapšys, jis matė poreikį apie tai pasikalbėti su V. Baltraitiene.
Teisėsaugos duomenimis, dalį kyšių V. Gapšys esą priėmė kaip reklamos nuolaidą Darbo partijai „MG Baltic“ priklausančioje LNK televizijoje.
V. Gapšys, atsakinėdamas į prokuroro klausimus apie šį bylos epizodą, tikino, kad su LNK televizijos direktore Zita Sarakiene dėl Darbo partijos politinės kampanijos Seimo rinkimams viešinimo įkainių kalbėjosi, negavęs jokių pažadų iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio.
„Prisimenu, kad mano tikslas derybose, atrodo, buvo 10 tūkstančių eurų“, – sakė V. Gapšys.
Prokuroras J. Laucius klausė, ar buvo tariamasi dėl 12,1 tūkst. eurų, skirtų politinės kampanijos viešinimui. V. Gapšys tikino tikslios sumos neprisimenantis. „Darbietis“ pažymėjo, jog tikrai apie jokias konkrečias sumas ar nuolaidas nebuvo sutaręs su R. Kurlianskiu.
„R. Kurlianskis man nėra sakęs apie jokias nuolaidas, jokias sumas, nėra žadėjęs jokių nuolaidų dėl politinės kampanijos viešinimo. Ėjau kalbėtis su LNK direktore Z. Sarakiene be jokių pažadų“, – aiškino V. Gapšys.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras V. Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslan Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius.
Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
