Pavasario prognozės keitėsi kelis kartus

Žinoma, artėjant vasarai, daugeliui labai smalsu, kokie bus orai ir ar pavyks pasidžiaugti saule bei šiluma. Deja, klimatologė A.Galvonaitė neskuba su prognozėmis ir sako, kad net ir pavasario prognozės keitėsi mažiausiai kelis kartus.

„Gamta yra gamta. Kiek aš ją bestebėčiau, vis tiek. Žinoma, kai kada aš tikrai matau, kad kai pateikiamos kokios nors prognozės, aš intuityviai galvoju, kad jos nepasitvirtins. Dažnai taip būna, bet kai kada ir aš pati apsirinku. Labai sunku ką nors pasakyti apie ateitį – štai ir dabar gegužės mėnesio prognozė buvo pateikta ir Hidrometeorologijos tarnybos, prognozę davę ir Europos centras, Amerikos tyrimų stotis, ir buvo skelbiama, kad gegužės mėnuo bus Lietuvai artimas normai, panašus, kaip anksčiau, bet pasirodo, kad nepasitvirtino, ir jau dabar prognozė nebėra tokia artima, prognozė jau pakeista ir gegužė planuojama vėsesnė, prognozuojama, kad bus neigiama anomalija, bus šalčiau, nei turėtų būti Lietuvoje.

Anksčiau buvo prognozuojama, kad labai trūks lietaus, o dabar kai kuriose vietose mes jau turime netgi viso mėnesio normą iškritusią. Vienas rusų mokslininkas yra labai taikliai pasakęs, kad ilgalaikės prognozės dabar yra utopija, nes kol pareini namo, viskas jau būna pasikeitę“, – tikino pašnekovė.

Anot jos, net ir didžioji dalis birželio mėnesio dar yra priskiriama pavasariui.

„Ypač dabar, kai vyksta smarki klimato kaita, kai procesai jau tiek yra išbalansuoti, kad net mato ilgalaikių stebėjimų intuicija nebepadeda, nes matai, kad pagal viską turėtų būti vienaip, tačiau gamta pasielgia kitaip. Taigi kalbant apie vasarą, mes juk net pavasario pakankamai tiksliai negalime prognozuoti, nes jūs negalvokite, kad gegužę pasibaigs pavasaris – čia yra žaliasis pavasaris, o po to bus brandusis, tikrasis pavasaris ir jis jau įeis į birželio mėnesį. Galiu pasakyti, kad didžioji birželio dalis dar priklauso pavasariui, tai yra ne kalendoriniai, o klimatiniai pavasario mėnesiai. Mes mėgstame metų laikus nustatyti pagal kalendoriu – o būtų gerai, jeigu viskas būtų taip paprasta ir pervertus vieną kalendoriaus lapelį matytum, kad prasideda vasara“, – sako A.Galvonaitė.

„Gamta ne tik mėgsta pajuokauti, bet mėgsta ir atkeršyti mums už visus mūsų darbus, kuriuos jai padarėme“, – pridūrė pašnekovė.

Kas nutinka gegužės mėnesį

Anot jos, net ir senoliai žinodavo, kada gegužės mėnesį ateis šalnos. „Gegužė yra būtent toks žaliojo pavasario mėnuo, kai vyksta labai daug persitvarkymų, atmosferos cirkuliacijos ir panašiai. Jau ir senoliai žinodavo, kad gegužės mėnesį, kai žydi ievos ir obelys, kai sprogsta ąžuolai, įsiveržia šaltas oras.

Audronė Galvonaitė

Čia toks sutapimas dėl skirtingo paviršiaus įšilimo ir dėl atmosferos procesų persitvarkymo, nes saulė kopia į viršų, jau būna atšalę vandenynai, šyla žemynai, susiduria skirtingos oro masės. Vienu žodžiu, ilga pasaka.“

Kaip apsaugoti sodus?

Iškritus sniegui, daugelis baiminosi, kad nukentės jų sodai, tačiau, pašnekovės teigimu, daug baisiau už sniegą yra šaltis.

„Žinote, kai sniegas iškrenta, tai nėra taip baisu, kaip tuomet, kai ateina sausas šaltis su aukšto slėgio sritimi. Sniegas, užkritęs ant žiedų, sudaro savotišką patalą, šiek tiek apsaugo. Juk žinote, kad ir rudenį, kai iškrenta sniegas, žemė neįšąla, net jeigu ir labai anksti išrenta, bet sniegas turi irgi problemų. Sniegas dažniausiai yra labai drėgnas ir sunkus. Tuo metu susidaro šlapio sniega apdriba ant medžių, laidų, stulpų ir tas svoris, slegiantis medžius, kurie yra nelankstūs, jie tiesiog griūva, nutraukiami elektros stulpai. Sniego iškritimas gali prdaryti daug eibių. Tokiais atvejais, iškritus sniegui, jį reikėtų nupurtyti savo sode nuo medžių, kad nelūžtų šakos“, – sako A.Galvonaitė.

Pašnekovė taip pat pasidalijo keliais patarimais, ką reikėtų daryti, kad per šalnas apsaugotume obelis ir vyšnias.

„Žmonės kuria laužus, tuomet tie dūmai gali apsaugoti nuo šalnų. Visokių yra būdų, beje, kalbant apie šalnas, jos taip pat ištraukia iš augalų drėgmę. Sakoma, kad jeigu atsikelsi prieš aušrą ir spėsi palaistyti tuos augalus, tada jie nenušals, nes jie vėl atgauna drėgmę ir vėl išlieka gyvybingi. Beje, prieš šalną niekada negalima purenti žemės, ją reikia suploti“, – atsakė ji.

Teko Lietuvoje matyti viesulą

Paklausus, kokius pačius netikėčiausius gamtos reiškinius teko matyti pačiai A.Galvonaitei, ji tikino, kad vienas iš įspūdingiausių ir kartu baisiausių buvo regėtas viesulas.

„Per mano ilgą praktiką tų gamtos išdaigų buvo tiek daug, kad išskirti vieną būtų labai sunku. Pirmiausia, gal mane labai nustebino, nes aš akivaizdžiai mačiau Širvintų viesulą. Stovėjau prie riboženklio miesto, pamačiau tą rankovę ir supratau, kas bus. Stovėjau ir žiūrėjau, saulė švietė, plaukų net nekedo, o virš Širvintų skraidė traktoriai, autobusai, namų stogai nešami ir taip toliau. O paskui buvau patekusi į patį viesulo epicentrą – čia buvo ekspedicijos metu, kai buvau prie Labanoro ir staiga naktį nubudau palapinėje nuo spengiančios tylos.

Sniegas Vilniuje

Labai sunku pajusti, ką reiškia miške spengianti tyla, nes atrodo, kad kraujas stingsta ir tai yra taip baisu, toks jausmas, kad iš tavęs ištraukia visą orą. Buvau jau šiek tiek susipažinusi su tais reiškiniais ir žinojau, kas laukia. Įsivaizduokite, staiga virš tavęs leidžiasi reaktyvinis lėktuvas – toks buvo galingas garsas, o miške buvo aidas, tamsu, nieko nematai, ir staiga girdime, kad nuverčiama palapinė, kuri nutraukia aukštos įtampos laidus “, – pasakojo pašnekovė.