„Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas. Dalis informacijos yra įslaptinta, tai ji liks istorijai. Tačiau net ir tai, kas yra viešoje posėdžio dalyje, sukrečia.

Vakar komitete, kurio uždaras posėdis netikėtai buvo pavadintas „bryfingu“, nors tokio žanro nenumato joks teisės aktas, buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją. Tai jau ne atstūmimas nuo sienos, kuomet potencialūs sienos pažeidėjai yra atgrasomi nuo neteisėto sienos kirtimo.

Tai jau nelegaliai sieną kirtę ir sienos kirtimo faktu baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnyje, padarę asmenys, kuriems arba turi būti pradėta baudžiamoji teisena, arba, jei jie kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo, taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Trečio kelio joks įstatymas nenumato“, - savo mintimis pasidalijo parlamentaras.

Oficialiai darbotvarkėje nenurodyta, kad NSGK komiteto posėdis buvo uždaras ar jo darbotvarkėje svarstyti su migrantų krize susiję klausimai.

D. Gaižauskas sako, kad valdantieji net neslepia, kad įstatymus pažeidinėti nurodymus pasieniečiams dalina jie patys.

„Kai paklausiau, kas Lietuvoje duoda tokius įsakymus valstybės sienos pažeidėjams netaikyti Baudžiamojo kodekso ir nurodo, kad juos tiesiog reikia išmesti į kitos valstybės teritoriją, man buvo atsakyta, kad operacijų vadovė A. Bilotaitė ir L. Kasčiūnas. NSGK pirmininkas vakar ir pats net neslėpė, kad jis nurodymus taip pat davęs. O kas šiems dviems suteikė tokių įgaliojimų? Kaip tai suprasti? Ir apskritai, nuo kada Baudžiamojo kodekso taikymas ar netaikymas yra politikų sprendimo reikalas? Jeigu laužomi įstatymai tokiu būdu, nurodymus duoda tam teisės neturintys pareigūnai, kyla daugybė rimtų klausimų – kur įstatymai dar laužomi, kodėl tai toleruojama?“ – klausė D. Gaižauskas.

Parlamentaras sako pats esąs už tai, kad valstybės siena būtų stiprinama, saugoma ir uždaryta.

„Tačiau tai, kaip elgiamasi dabar, kai viduje esantys nelegaliai sieną kirtę žmonės, galimai padarę nusikalstamas veikas, yra išvežami į pasienį ir išstumiami per sieną – tai jau nepataiko į jokį teisinės valstybės principą“, - neslepia susirūpinimo NSGK narys.

Prakalbo apie pasekmes

D. Gaižauskas sako, kad netrukus Lietuvos laukia didelė tarptautinė gėda, nes po išplatintos „Frontex“ ataskaitos akivaizdu, kad ši agentūra greičiausiai pasitrauks iš Lietuvos.

„Akivaizdu, kad Lietuvai tai kainuos. Mažų mažiausiai - Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijas, kurios visų pirma yra finansinės, Frontex pasitraukimą, nes kaip suprantu, prie to jau ir taip artėjame, ir partnerių Europos Sąjungoje praradimą.

O juk mūsų partnerių paramos mes turėtume siekti ir sienos statybai, ir migraciją reguliuojančių teisės aktų tobulinimui, kad ateityje lengviau atremtume tokius hibridinius karus. Užuot apie tai galvoję, šaudomės į kojas ir ne tik nesuvaldome migracijos krizės, bet dar ir save diskredituojame tarptautinėje plotmėje. Visa tai, į kur dabar nekreipiame dėmesio, anksčiau ar vėliau atsisuks prieš mūsų valstybę ir piliečius. Tačiau, matyt, konservatoriams tai nesvarbu, nes kol apsisuks tarptautinių teismų karuselė, jie tuomet jau nebus valdžioje“, - dėsto D. Gaižauskas.

Bet labiausiai Seimo narį papiktino tai, kad vakarykščiame komiteto renginyje jis taip ir nesulaukė atsakymų, kur yra iš laikinų apgyvendinimo vietų pabėgę neteisėti migrantai.

„Jų - kone 600 šimtai. Operacijų vadovė Agnė Bilotaitė, nedarydama nieko, kas užtikrintų nacionalinį saugumą, sudaro visas galimybes nenustatytiems asmenims, kurie galimai susiję su teroristinėmis ir nusikalstamomis organizacijomis laisvai veikti ne tik prieš Lietuvos piliečius, bet ir ES valstybių gyventojus. Vakar dienos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto „brifinge“ supratau, kad tikrieji nacionalinio saugumo klausimai, susiję su nelegalia migracija, šiai valdžiai iš esmės nerūpi“, - teigia D. Gaižauskas.

Anot jo, „problemos glaistomos tik viešai, o rūpestis nacionaliniu saugumu prasideda ir baigiasi toje vietoje, kur kalbama apie pinigus tvoroms ir nameliams“.

„Akivaizdu, kad rūpinamasi tik pinigais. Jie net neturi laiko išsamiai išklausyti tarnybų surinktos informacijos, vengia užduoti konkretinančius su valstybės saugumu susijusius klausimus.

O sunerimti yra dėl ko - nes galimai į Lietuvą ar per Lietuvos teritoriją į ES kartu su migrantais patenka ir teroristai, ir nusikaltėliai, ir šnipai, ir kas tik nori, nes ši valdžia nelegalią migraciją supranta tik kaip galių žaidimą, kur tarsi viešai bandoma parodyti, kad kažkas daroma, bet realiai situacija paleista iš rankų“, - piktinosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas D. Gaižauskas.

Kyla rimtų klausimų

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Vytautas Bakas sako, kad jei iš tiesų paaiškėtų, kad Seimo narys nurodinėjo vykdomosios valdžios ar statutiniams pareigūnams, tai kyla labai rimtas klausimas dėl konstitucinio valdžios padalijimo principų nesilaikymo.

„Tokiu atveju, jei tikrai parlamentaras kišasi į vykdomosios valdžios funkcijas, juolab, jei duoda nurodymus pasieniečiams, kaip saugoti sieną ar ką nuvežti ar parvežti, kur išstumti – tai čia labai artėjame prie ribos, ir gali būti net svarstoma apie apkaltą Seimo nariui. Juolab joks Seimo narys negali depolitizuotai struktūrai, kokia yra VSAT, nurodinėti, kaip saugoti sieną, ką nustumti, o ką praleisti. Tai neįeina į Seimo nario funkcijas, jo funkcijos yra parlamentinė kontrolė“, - sako V. Bakas.

Tačiau kartu parlamentaras priduria, kad „reikia rimtai išsiaiškinti, kas ten vyko, nes vien Gaižausko sakymas dar nereiškia, kad taip ir buvo“.

Pasak V. Bako, jeigu iš tiesų buvo taip, kaip rašo D. Gaižauskas, tai ne kas kitas, o pats Gaižauskas „privalo kreiptis į Seimą dėl tyrimo pradėjimo“.

Kasčiūnas atmeta teiginius

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, atsakydamas į Gaižausko išsakytas mintis sako, kad „šešėlinis „valstiečių“ krašto apsaugos ministras Gaižauskas yra intrigantas“.

„Mane stebina pono Gaižausko nekompetencija, nes jis, būdamas praėjusioje kadencijoje NSGK pirmininku, nežino, kad yra tokia komiteto veikimo forma, kaip pasitarimai. Tai čia buvo uždaras pasitarimas, kuriame dalyvavo teisėsaugos ir specialiųjų struktūrų atstovai. Jei Dainius dažniau lankytų komiteto posėdžius, tai žinotų, kad čia ir normalu, ir formatas teisėtas“, – sako L. Kasčiūnas.

Konservatorius kategoriškai atmeta Gaižausko teiginius, esą jis prisipažino duodantis nurodymus pareigūnams pasienyje.

„Kažkaip nelabai su humoro jausmu jam matyt“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis pridūrė, kad uždarame pasitarime buvo pristatyta situacija pasienyje, taip pat išklausyta išklausyta, kokias rizikas mato pareigūnai šiame neteisėtų migrantų hibridinio karo procese.

„Visos rizikos valdomos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kalbėdamas apie migrantų išstūmimo klausimą, į Gaižausko pastabas Kasčiūnas sakė taip: „Man susidaro įspūdis, kad Gaižauskas, priešingai negu deklaruoja jo atstovaujamoji partija, nori Lietuvą paversti pereinamuoju neteisėtų migrantų kiemu. Aš aiškiai pasakiau, kad yra Operacijų vadovės Bilotaitės sprendimas dėl tokių migrantų išstūmimo, ir visi veiksmai vykdomi remiantis būtent šiuo oficialiu dokumentu. Tačiau atrodo, kad Gaižauskas torpeduoja visą Lietuvos vykdomą neteisėtų migrantų išstūmimo politiką“, – teigė Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (682)