Pateikė savo versiją

D. Gaižauskas laidoje „DELFI diena“ komentuodamas LRT tyrimą sakė, kad visada buvo griežtas pareigūnas, o dabar neteisėtais veiksmais jį kaltina tie, kurie buvo patekę į Policijos imuniteto tarnybos, kurios skyriui Marijampolėje jis vadovavo, akiratį.

„Aš žurnalistei kažkur valandą daviau interviu, bet, kiek aš mačiau, mane ten parodė tik apie minutę. Iš to tyrimo aš supratau tokį dalyką, ir galbūt kiti galėjo taip suprasti, kad dabar tie pareigūnai, kuriems esam uždėję antrankius, kurie pagauti su kyšiais arba vertėsi kontrabanda, arba pardavinėjo informaciją organizuotam nusikalstamam pasauliui, reikalauja atjautos, neva jų atžvilgiu Imuniteto tarnyba, kurios vienas iš padalinio vadovų – aš, vykdėm galbūt neteisėtus veiksmus ir dabar jų reikia gailėti.

Trumpas mano atsakymas būtų toks: taip aš buvau labai griežtas, principingas ir sąžiningas pareigūnas. Visą laiką sakiau ir sakysiu – reikėjo galvoti anksčiau, jūs gi esat policijos pareigūnai. Ir tada, kai sulaikom, nereikės nei verkti, nei aiškinti, kas čia atsitiko, kodėl mane pagavo“, – sakė D. Gaižauskas.

D. Gaižauskas teigė, kad išeiti po 20 metų darbo policijoje nusprendė sužinojęs, kad Saulius Skvernelis žada rinkti savo komandą ir eiti į politiką.

„Mano išėjimas iš policijos paaiškint yra labai paprastas. Vis dėlto dirbau daugiau nei 20 metų. Kada tu dirbi kriminalinei policijoj, darbo krūviai, įtampa, ypač Imuniteto tarnyboj, kada tu gaudai savo buvusius kolegas, draugus, kitų netgi šeimas pažįsti, iš tikrųjų labai didelė.

Arnas Mazėtis, Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas

Vienaip ar kitaip sulaukęs pensinio amžiaus, pradedi galvoti, kas toliau. Ar tęsi tarnybą, ar pasuksi kitu keliu. Situacija buvo tokia, kad tuometinis mūsų lyderis, mūsų vadovas, kuriam mes atsiskaitydavom, Saulius Skvernelis, buvo pasakęs viešai, kad eina į politiką ir rinksis komandą. Greičiausiai komandą visgi iš savo srities, iš statutinių struktūrų, ir aš jau pradėjau galvoti, kad galbūt pasuksiu politiko keliu.

Juo labiau, kad Marijampolėje buvo toks garsus gydytojas, pagarsėjęs savo negražiais pasisakymais (jis vieną Seimo narę išvadino aborto liekaną), jis buvo pašalintas iš LVŽS ir buvo laisva vieta Marijampolės apskrity, kas gali užimti vietą dalyvauti rinkimų kampanijoje“, – pasakojo D. Gaižauskas.

Bakas: jeigu žmonės kalba, matyt, yra pagrindas

Anot buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako, jam D. Gaižausko atvejis nebuvo žinomas.

„Aš negaliu kaltinti žmogaus, kai dar nėra aiškios aplinkybės. Man tokie dalykai nebuvo žinomi. Aš, aišku, sveikinu žurnalistus, kurie atlieka savo darbą, bet tų aplinkybių, kurios buvo pateiktos tyrime, aš tikrai nežinojau. Galų gale netgi tais laikais aš nebuvau tas žmogus (aš buvau profesinės sąjungos vadovas, vėliau ministro patarėjas), kuris kažkaip kuravo imuniteto padalinių veiklą ar buvo už juos atsakingas.

Aš galvoju, kad šioje situacijoje mano kolega sugebės atrasti būdus, kaip atsakyti į klausimus, kurie kelia visuomenei susirūpinimą, bet kaltinti tikrai niekuo negaliu ir nesiruošiu“, – sako V. Bakas.

„Imuniteto padalinio užduotis – apsaugoti sąžiningai dirbančius pareigūnus nuo neteisėto poveikio, tirti nusikaltimus. O jau personalo sistemos uždavinys padaryti taip, kad į teisėsaugą ateitų ne 10, o 100 proc. motyvuotų pareigūnų. Mes dabar panašius rezultatus turime, policija labai stipriai pasikeitė, nėra taip, kad nebūtų konkursų.

Reikia pasakyti, kad jeigu tuo metu būtume žinoję, kad yra daugybė žmonių skundų, galbūt būtų reaguojama, nes profesinė sąjunga gindavo šimtus pareigūnų. Mes turėdavome 7-ių teisininkų pagalbą, ir jei būtume apie tai žinoję, be abejo, tie pareigūnai galėtų kreiptis ir butų gavę pagalbą. Man tokia informacija nėra žinoma, todėl nesu tikras, ar iš tiesų taip buvo. Bet jeigu žmonės kalba, matyt, pagrindas tam yra“, – pridūrė jis.

Vytautas Bakas

Gaižauskas: man pagrasino prieš metus

D. Gaižauskas pasakojo, kad apie turimą informaciją LRT žurnalistės jam užsiminė jau prieš metus.

„Paskutinis mano susitikimas LRT buvo su Rita Miliūte ir Rasa Juknevičiūte. Prieš metus man tada pagrasino, kad turi duomenų, kad Imuniteto tarnyboj (aš kaip vadovas už visą atsakau) elgiausi neteisėtai, kad yra skundų ir t. t. Taip, jų visada būdavo. Greičiausiai, kai užimi vienokias ar kitokias pareigas, dabar NSGK vadovo... Opozicija buvo išgąsdinta, kad jei ateis Gaižauskas, prasidės susidorojimas su opozicija. Kitas dalykas, aš galvoju, kodėl LRT tokius dalykus gali daryt. Aš gi dalyvavau komisijoje, tiriančioj LRT veiklą.

Mes gąsdinam tuos sąžiningus pareigūnus Imuniteto tarnyboj ar tuos, kurie nori pranešti apie nesąžiningas veikas, kad gal to nereikia daryti, nes visuomenės, žiniasklaidos požiūris keičiasi. Aš galiu pasakyti visiems pareigūnams – dirbkite drąsiai, nebijokite nieko“, – laidoje „DELFI diena“ sakė D. Gaižauskas.

Anot V. Bako, nereikia stebėtis, kad kai žmogus užima vadovaujamas pareigas, sulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio.

„Nereikia stebėtis, kada žmogus ateina į politiką iš teisėsaugos ar kitų sričių, kad ir labai žinomas, gerbiamas žmogus, atsiranda didesnis dėmesys. Kai tampa ministru ar komiteto pirmininku, tas dėmesys dar padidėja. Komitetai sprendžia itin svarbius klausimus, ten priimami sprendimai. Todėl aš nematau nieko keisto, kad dėmesys kolegai didėja ir jis didės bet kuriam kitam, kuris ateis į NSGK, arba Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Aišku, šiek tiek keista, kad ta informacija pasirodė būtent dabar“, – sakė V. Bakas.

Vytautas Bakas

Apie Rozovą įspėjo jau prieš pusantrų metų

Paklaustas, kodėl Seimo narei Irinai Rozovai panaikinta teisė dirbti su slapta informacija, V. Bakas sakė negalintis daug komentuoti.

„Mes šiandien inicijavome posėdį, kad visuomenei būtų pateikta informacija, kurį leistų apsaugoti mūsų sistemą nuo galbūt pažeidžiamų politikų, procesų, kurie nesuderinami su mūsų nacionalinio saugumo interesais. Aš toliau kalbėti apie tas aplinkybės negaliu, nes šiandien ta informacija yra įslaptinta.

Čia klausimas būtų pačiai parlamentarei. Ji žino savo galimybes ir aš manau, tiek ji, o jei ne ji, tai jos frakcijos vadovybė, padės jai atsakyti į šiuos klausimus. Aš šiandien negaliu komentuoti to, kas yra valstybės paslaptis“, – teigė V. Bakas.

Jis negalėjo atsakyti ir kodėl Seimo narei reikėjo tokio leidimo ir kokiomis aplinkybėmis išaiškėjo, kad jis nėra duotas: „Į šituos klausimus negaliu atsakyti nei taip, nei ne. Problema šiandien yra ta, kad parlamentarė palaiko ryšius su asmenimis, taip pat dalyvauja veiklose, kurios kelia rizikas mūsų nacionalinio saugumo interesams.“

Pasak D. Gaižausko, labai daug Seimo narių neturi leidimų dirbti su įslaptinta informacija su žymomis „konfidencialiai“, „slaptai“ ir „visiškai slaptai“, todėl, jo nuomone, I. Rozova greičiausiai turėjo užimti vadovaujamas pareigas.

„Šio susitikimo metu su VSD atstovais metu mes aiškinomės tas aplinkybes, ir mes paprašėm papildomai informacijos. Kai ją gausim, galėsim pateikti arba ne. Jeigu reikėjo [leidimo], tai greičiausiai turėjo užimti vadovaujamas pareigas, komisijos ar komiteto pirmininko, arba pavaduotojos, arba dirbti NSGK, arba Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje“, – svarstė NSGK vadovas.

„Man pačiam labai įdomu tai, kad ši informacija komitetui jau buvo žinoma pusantrų metų, ir žinojo V. Bakas, bet tiktai po šios dienos ji iškilo į viešumą“, – pridūrė jis.

Dainius Gaižauskas

Pasak V. Bako, spręsti tokius klausimus nėra NSGK pirmininko atsakomybė.

„Aš nesu tas asmuo, kuris sprendžia tokius klausimus. Pirmininkas gali patarti, kaip elgtis šioje situacijoje, jeigu jo klausia. Pasakysiu taip, kad buvo duotas patarimas žmonėms, kurie priima sprendimus, kad ponia Rozova nutrauktų savo dalyvavimą tarpparlamentinėse grupėse ir, beje, į vieną iš jų ji buvo neišleista, buvo apribotos, jos galimybės veikti tam tikrose parlamento veiklos srityse. Visa kita norėčiau, kad būtų tvarkingai surinkta komitete, reikiama informacija išviešinta ir pateikta visuomenei.

Šiandien, paaiškėjus, kad p. Rozova dalyvauja tokiuose forumuose, kuriuose Lietuvai dalyvauti nereikėtų, ar Lietuva nežino, su kokia misija ten yra važiuojama, galvoju, kad Seimo valdyba, Užsienio reikalų komitetas turėtų labai rimtai išnagrinėti tuos atvejus ir priimti sprendimą, kur mes dalyvaujame, kur ne. Turėtų atsakyti ir pati frakcija, nes ji pasirašo leidimus siųsti narį į forumą“, – kalbėjo buvęs NSGK vadovas.

D. Gaižauskas teigė, kad nors su NSGK adresuotais dokumentais turėtų būti supažindinami visi komiteto nariai, jis apie šį atvejį nežinojo.

„Statutas sako, kad su NSGK adresuotais dokumentais turi būti supažindinti visi komiteto nariai. Dėl šitos informacijos tai yra netiesa, ir tą susipažinimą pasirašęs p. Bakas ir keli konservatoriai. Mes to nežinojome ir sakyti, kad ta situacija iškilo dabar, yra netiesa ir melas“, – sakė D. Gaižauskas.

Anot V. Bako, taip galėjo atsitikti todėl, kad kai kurie komiteto nariai paprasčiausiai nelankė posėdžių.

„Jeigu šiandien peržiūrėsime dokumentus, ant pusės nerasime visų parašų, nes susipažinimas priklauso nuo to, kiek aktyvus pats narys. Narys gali neit ir nesusipažint. Gaižauskas buvo vienas pasyviausių narių komitete, dabar bus proga vasarą pasėdėti ir perskaityti tai, ko nepadarė“, – sakė Seimo narys.

„Valstybė, gavusi duomenis, ir komitetas, ir aš, atlikome visus veiksmus, kurie reikalingi, siekiant apsaugoti nacionalinį interesą. Antra, iniciatyvą dėl šiandienos posėdžio išreiškėme aš ir dar trys komiteto nariai. Ką dariau konkrečiai, galėsiu pasakyti tada, kai informacija bus išslaptinta“, – pridūrė jis.