„Negaliu patikėti dar, kad opozicija, gaudydama ponią I. Rozovą, pati pagavo save į spąstus.(...) Viena iš NSGK tiriamų aplinkybių yra tai, kodėl tam tikri Seimo nariai, turėję tam tikros informacijos, nesiėmė tam tikrų veiksmų? I. Rozova yra šalia, tai visiškai kitas dalykas, tai yra, kad galimai sulaužė priesaiką, nes gauta duomenų, kad nuslėpė galimai tam tikras aplinkybes. Man atrodo, kad L. Kasčiūnas ir kiti Seimo nariai save pagavo į spąstus, nes per tyrimą, kurį atliekame, aiškinamės, kodėl jie nedarė to prieš 1, 5 metus? Apkaltos tekste jie naudoja tą patį raštą, kurį prieš 1,5 metų turėjo. Tai kas čia? Tai ne manipuliavimas?“ – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas.
Jis neatmeta, kad apkaltos iniciatyva gali būti susijusi ir su tuo, kad tyrimą atliekančiame NSGK artėja Seimo narių Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Virgilijaus Aleknos, Vytauto Bako apklausos.
„Taip, mes pasirašėme po apkaltos iniciatyva, bet mes sakome, kad tai turėjo būti prieš 1,5 metų. Mes ir tiriame, kodėl jūs neveikėte? (...) Kodėl tik dabar inicijuojate apkaltą, gal praregėjote?“ – stebisi D. Gaižauskas.
44 parlamentarai savo parašais patvirtino, kad inicijuoja apkaltą parlamentarei I. Rozovai.
Apkaltos iniciatoriai sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
„VSD nurodė, kad Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos Federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais“, – teigė vienas iš apkaltą palaikančių, TS-LKD frakcijos narys, NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, remiantis žinomais faktais, yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, „galimai nebuvo atvira ir sąžininga, nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų pateikti informaciją apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį, siekė suklaidinti VSD pareigūnus ir elgdamasi nesąžiningai siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijusi dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui“.