aA
Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiandien paskelbė, kad įtariant įvairias korupciniais nusikaltimais sulaikyta net 11 asmenų, tarp kurių – prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnas bei advokatas, anksčiau užėmęs aukštas pareigas FNTT. Apie tai – pokalbis „Delfi Dėmesio centre“.

Laidoje – generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus ir buvęs FNTT vadovas, dabar – Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

Ikiteisminiame tyrime – 11 įtariamųjų, tarp kurių – trys prokurorai, FNTT pareigūnas, advokatas ir kiti žmonės. Jie, kaip jūs, prokurore, pasakėte, galimai prekiavę teisingumu siekė palankių, bet neteisėtų sprendimų finansinių machinacijų bylose. Tyrimas pradėtas, kai gauta duomenų, kad prokurorai ir FNTT pareigūnas susitikinėja su advokatu, aptarinėja bylų eigą, įvairius bylos neviešus duomenis. Jūs minėjote, kad kalba eina ir apie Ūkio banko turto iššvaistymo bylą, kredito unijų, kitas FNTT srities bylas. Kiek laiko vyko šis tyrimas ir kokio masto jis yra?

E. Pašilis: Taktikos sumetimais nenorėčiau viso laikotarpio datų akcentuoti, bet kalbam apie tikrai daugiau nei keletą mėnesių. Vertiname, kad tai yra ilgas tyrimas. Manyčiau, kad šiandien turėtume pasitenkinti tuo rezultatu, kurį turime – visgi surinkta pakankamai duomenų įtarimams pareikšti. Manome, kad tas laikotarpis bent jau šiuo momentu nėra tiek aktualus.

Ar jūs dabar, matydamas tą bylos medžiagą, kiek turėtų žinoti generalinis prokuroras, pats atsakėte sau į klausimus dėl kai kurių žinomų bylų – jas dar paminėsime – kodėl jos tiek laiko tiriamos, kodėl keliavo nuo vieno pareigūno pas kitą ir t.t.?

E. Pašilis: Labiau spekuliuočiau, jei daryčiau sąsajas su šiems prokurorams pareikštais įtarimais. Reikėtų nuodugnesnio tyrimo. Manau, kad tarnybiniai patikrinimai atsakys į daugelį klausimų. Tikrai nereikia užbėgti už akių, šiandien yra pradėti patikrinimai, prokurorai nušalinti nuo pareigų. Tik galiu pasakyti, kad net neabejoju, jog finansinių tyrimų srityje prokuratūra tikrai bus stipresnė, tikrai bus vertinamos ir specializacijos, patikrinta nemažai bylų. O iššūkių mes tikrai turime daug – tas pats Civilinio turto konfiskavimo įstatymas visai neseniai priimtas, tad labai svarbi sritis kovojant su finansiniais nusikaltimais, ir, žinoma, valstybei susigrąžinant neteisėtai užvaldytą turtą.

Pone Bartkau, jei galėtumėte kiek plačiau komentuoti bylos tyrimą – jums įtarimų sukėlė abejotini kontaktai žmonių, kurie tarsi neturėtų tarpusavyje kalbėtis ir bendrauti?

Ž. Bartkus: Ne visai. Baudžiamasis procesas turi įvairias stadijas ir ikiteisminio tyrimo metu tiek prokurorai, tiek tyrėjai, tiek advokatai gali ir yra priversti bendrauti, spręsdami vienus ar kitus klausimus. Tačiau visada atsiranda signalai, kurie verčia mus, atliekančius tyrimus dėl korupcinių nusikaltimų, tikrinti informaciją. Šiuo atveju sakyčiau, kad reikėtų pažymėti, jog tai yra bene pirmas Lietuvoje ikiteisminis tyrimas, atskleidęs galimą sisteminę korupciją ikiteisminio tyrimo stadijoje. Ir šioje vietoje, matyt, reikėtų pažymėti reikšmingą aplinkybę, kad toks atvejis buvo ištirtas bendradarbiaujant institucijoms. Tai yra, matyt, ir lengviau, ir greičiau, ir kokybiškiau atliekamas tyrimas. Šiuo atveju FNTT vadovybė, Generalinės prokuratūros vadovybė ir STT bendri veiksmai privedė prie rezultato, kurį turime.

Sisteminė korupcija ikiteisminiame tyrime – galite kiek norite leistis į konkrečias bylas, bet ar galėtumėte apibūdinti tipinę schemą?

Ž. Bartkus: Galiu. Į konkrečias bylas nesileisiu, bet tipiniai sprendimai ar etapai, kuriuose buvo aplinkybės, dėl kurių buvo galima korupciniu būdu tartis – tai, be jokios abejonės, ikiteisminio tyrimo pabaiga ikiteisminio tyrimo stadijoje, bylos nutraukimas, bylos išskyrimas į atskirą bylą ir nutraukimas, įtariamųjų parodymų derinimas, kad vėliau būtų priimti palankūs sprendimai, bylos vilkinimas – tai yra siekiai ir norai įtariamųjų, kurie per advokatus būdavo aptarinėjami su prokurorais. Ir, kiek leidžia spręsti dabar turimi duomenys, galimai tai yra nusikalstamos veikos.

Sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Marcinkevičius ir Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Puzinas, FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimų skyriaus vyriausias tyrėjas Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas Mickevičius, anksčiau dirbęs FNTT Kauno skyriaus viršininko pavaduotoju, bei dar šeši privatūs asmenys. Kalbant apie bylas, prie kurių prisiliesta šių asmenų – ar galėtumėte įvertinti, kokia žala yra padaryta tyrimų mastui, kaip dabar atrodys procesas, kiek atgal reikės sugrįžti etapų, tiriant tas bylas?

E. Pašilis: Manyčiau, kad tai greitai paskaičiuoti būtų neįmanoma. Aišku, užtruks laiko, kol bus peržiūrėti sprendimai – galbūt nutrauktos, užvilkintos, sustabdytos [bylos], kur žmonės atleisti nuo atsakomybės. Galime skaičiuoti tą žalą tiesiogiai, bet visgi milžiniška žala padaryta ir pačiai teisingumo sistemai. Matyt, trumpai galėčiau sakyti, kad tai yra labai didelė žala. Ir kažin, ar ji kada apskritai bus įvertinta pinigais.

Pone Bartkau, kaip, jūsų manymu, dabar galima atsukti laiką atgal tose bylose? Dabar paminėsiu tik keletą iš jų – Ūkio banko bylos tyrimo grupei vadovavo prokuroras Vyčinas, FNTT tirtoje byloje figūruoja „Vilniaus energijos", „Litesko" buvę vadovai, „Lietuvos dujų" bei įvairios PVM grobstymo bylos. Šiek tiek mažiau žinomos, bet tirtos ir tokios bylos kaip mokesčių grobstymas, kai bendrovė „Kauno grūdai" pirko lenkišką cukrų ir t.t. Įvairios bylos – jos neištirtos. Kaip manote, koks jų likimas?

Ž. Bartkus: Generalinis prokuroras sakė, kad žala teisingumui, matyt, jau padaryta. Tik tiek, kad galime sėdėti ir liūdėti dėl didelės žalos, arba galime sakyti, kad tai yra galimybė ištirti, įvertinti tipines situacijas, kuriose buvo korupcijos rizika, persižiūrėti ir kitas situacijas, sprendimus, kurie nepateko į mūsų tyrimo akiratį, ir įvertinti, ar kartais ten nėra tų pačių rizikų. Tad, sakyčiau, kad tai yra galimybė. Kaip ir buvo minėta, ateityje kontroliuojant ikiteisminius tyrimus dėl finansinių ūkinių nusikaltimų tyrimų kokybė bus skaidresnė ir geresnė. Manau, kad reikėtų žiūrėti į ateitį. Ta žala, kuri dabar yra padaryta, bet išaiškinta, duos naudą ateityje.

Pone Bartkau, ar dar galėtų šis tyrimas plėstis? Bylų daug, susijusių asmenų – dar daugiau.

Ž. Bartkus: Be jokios abejonės, gali plėstis. Kaip rodo praktika, ikiteisminio tyrimo metu paprastai tyrimas plečiasi.

Apklausinėjant liudininkus, kai kurie jų gali tapti įtariamaisiais, aiškėja naujų faktų ir t.t., ar ne? Šie žmonės, kurie dirba valstybės pareigūnais, yra nušalinti nuo pareigų, jų bylos, suprantu, perduotos kitiems. Kaip toliau veikia mechanizmas? Kaip toliau atrodys tų bylų tyrimas? Ūkio banko byla apskritai yra viena skandalingiausių finansinių bylų per tris dešimtmečius.

E. Pašilis: Paminėjote Ūkio banko bylą, joje vyksta susipažinimas, visi procesai turi vykti. Tikrai negalime pasakyti, kad visi šių prokurorų, kuriems pareikšti įtarimai, veiksmai yra absoliučiai neteisėti. Tikrai negalime sumenkinti jų nuopelnų valstybei per keletą dešimtmečių. Bet tikrai, kaip buvo paminėta, tie galbūt rizikingi sprendimai, kurie iš pažiūros gali būti rizikos faktoriai, tikrai bus peržiūrėti. O procesai turi vykti. Kaip minėjau, tarnybiniai patikrinimai turi atsakyti į daugelį klausimų, nes prokurorams turi būti inkriminuoti tikslūs pažeidimai, kuriuos galbūt jie yra padarę.

Pone Gailiau, jūs FNTT vadovavote prieš dešimt metų. Kai vykdėte reorganizacijas, sakėte, kad dešimtmečius korupcinėse schemose dalyvaujantieji išprašyti. Kaip, jūsų nuomone, veikė tokios schemos; turėjote įtarimų, matydamas dabartinius veiksmus?

V. Gailius: Be jokios abejonės, dėl to ir buvo reformuojama tarnyba, dėl to ir buvo steigiamas imuniteto padalinys, kad būtų atsikratyta tokių schemų ir jose dalyvaujančių žmonių, būtų priimti nauji žmonės, sukurta antikorupcinė sistema, įsteigtas antikorupcinis padalinys. Norėčiau pirmiausia padėkoti generaliniam prokurorui už drąsą, nes kalbame apie tokio aukšto rango pareigūnus, tyrusius tokias bylas, apie tokius prokurorus, kurie dirba Generalinėje prokuratūroje.

Ypatingos tarnybinės garbės kodekso ir drąsos reikėjo tam, kad priimtų sprendimą leisti patraukti tokius prokurorus ir užsitraukti šiai institucijai išskirtinį dėmesį. Tad ačiū generaliniam prokurorui ir STT vadovui už eilinį kartą demonstruojamą profesionalumą. Bet tyrimai neturėtų pasibaigti tik represinėmis priemonėmis, o turėtų būti peržiūrėta pati sistema. Visas teisininkų luomas, teisininkų bendruomenė, skaidrioji advokatų pusė žinojo, kas vyksta FNTT nuo 2012 m., kai buvę kursiokai, grupiokai susitvarkė. Regionuose tie, kurie buvo išprašyti, tapo savotiškais prievaizdais, priežiūros vykdytojais, reikalų tvarkytojais.

Kalbama apie advokatą. Norėčiau klysti, bet turbūt tas advokatas vieną kartą buvo suplanavęs ateiti į teismo posėdį ir į jį neatėjo, abejoju, ar jis ten turi kokių sutarčių. Norėčiau klysti. Čia kalba eina apie tam tikrą Kauno mentalitetą ir apie reikalų tvarkytoją Kaune, turintį ryšių buvusioje tarnyboje, turintį ryšių policijoje, galimybę disponuoti tam tikra slapta informacija. Iš tikrųjų visi žinojo, išskyrus FNTT vadovą, kuris, prieš tai buvęs vadovas, turbūt privalėjo žinoti, nes pats, mano nuomone, galėjo būti tos sistemos palaikytojas.

Tad manau, kad turime sistemiškai pažiūrėti ir į prokuratūros problemas, nes tokio rango prokurorų įtarimai iš tiesų nepalieka be dėmesio ir šių prokurorų aukštesniųjų vadovų – skyrių, departamentų vadovų. Tik pasyvumo arba dalyvavimo kontekste prokurorai galėjo taip piktnaudžiauti. Kodėl pas juos visada atsiduria tos bylos su tais pačiais tyrėjais? Iš tikrųjų neturėtų pasibaigti vien baudžiamuoju persekiojimu – esminė pertvarka FNTT tarnyboje turėtų vykti, kad tos korupcinės sistemos mes tiesiog nebeturėtume. Nes visas Kaunas, Vilnius žino, kaip šiuose padaliniuose tvarkomi reikalai, nežino tik šių padalinių vadovai. Taip nebūna. Garantuoju.

Labai įdomias temas palietėte, pone Gailiau. Prokurore, pakalbėkime apie kitą atsakomybę – kontroliuojančių prokurorų, tiesioginių vadovų.

E. Pašilis: Galiu pasakyti, kad žvelgiant į ankstesnius tarnybinius patikrinimus, turime ne vieną atvejį, kai yra atsakomybėn traukiami ir kontroliuojantys. Negaliu pasakyti, kaip bus šioje situacijoje, negalime užbėgti už akių – yra tarnybiniai patikrinimai, turi būti išlaikytas ir diskretiškumas, ir nekaltumo prezumpcija. Tikrai nenorėčiau kol kas nuteisti. Matyt, jei buvo daromi atskiri veiksmai, jie nebuvo daromi kažkaip akivaizdžiai, ar pan. Čia galime kol kas tik prielaidas daryti.

Kaip minėjo ir STT vadovas, atskirais atvejais yra ir vilkinami procesai, skiriami atskiri epizodai, laukiama senaties terminų suėjimo. Ir patys vadovai – nėra taip, kad jie kontroliuotų tik tuos tyrimus. Nes iš esmės Generalinės prokuratūros vaidmuo formuojant vienodą praktiką yra labai svarbus. Darbų – begalės, begalės darbo grupių. Tikrai gerbiu žmones, kurie yra profesionaliai atsidavę savo darbui ir dirba. Šiandien neturiu pagrindo nepasitikėti vadovais.

Pone Bartkau, ar matote kažkokius sistemos požymius, apie ką kalbėjo ponas V. Gailius – kaip pas tuos pačius atsidurdavo bylos, susijusios su tais pačiais ir t.t.?

Ž. Bartkus: Kalbame apie finansines ūkines ikiteisminio tyrimo bylas, tai yra sudėtingos bylos, reikalaujančios tam tikros kvalifikacijos. Tiek FNTT tarnyboje, matyt, yra specializacijos, ir pareigūnai pasiskirstę, kas ką tiria, lygiai taip pat ir prokuratūroje – yra prokurorai, kurie kontroliuoja būtent tokias bylas. Tad čia, matyt, užduotis ateičiai – kaip padaryti, kad ta kontrolė būtų užtikrinta, kaip užtikrinti rotaciją – persiskirstymą, kad kitomis akimis būtų žiūrima į tiriamas, kontroliuojamas bylas, kad nesusiformuotų tie pastovūs nuolatiniai santykiai tarp tyrėjų, prokurorų, ir nebūtų rizikų, kurias šiandien matome.

Pone Gailiau, kalbant apie poną Mickevičių, kurį jūs atleidote iš gana aukštų pareigų FNTT – jūs minėjote, kad net tuometinis Valstybės saugumo departamento vadovo pavaduotojas Romualdas Vaišnoras jums skambino, prašydamas Mickevičių palikti pareigose. Kas čia per fenomenas?

V. Gailius: Ne tik skambino, bet ir buvo pas mane atvykęs prašyti, kad tam žmogui būtų surasta vieta Kaune. Fenomenas – Minsko aukštoji mokykla, ir buvęs FNTT vadovas, ir ponas Vaišnoras, ir jūsų minėtas įtariamasis šioje byloje yra mokslo draugai. Ir turbūt ta mokslo vienybė išliko iki šių laikų. Mes kažkaip nutylime, kad teisininkų bendruomenė, žurnalistai seniai FNTT vadovybei siuntė signalus.

Ta pati Romanovo istorija – viešai paskelbta, kaip buvo suorganizuotas pabėgimas į Rusiją, dalyvaujant aukščiausiems FNTT vadovams. Kaip buvo vykdoma įtarimų pareiškimo procedūra – taip nedaroma. Taip daroma tik suderinus veiksmus su įtariamuoju, kaltinamuoju. Tiesiog akivaizdžiai, viešai buvo skelbiama informacija. Bet to FNTT nemato. Ir kažkaip nematau vadovybės reakcijos į tas sistemines problemas, kurias, ačiū Dievui, atskleidė STT. Ačiū jų profesionalumui ir generalinio prokuroro drąsai kalbėti apie problemas. O problemos iš tiesų yra FNTT tarnyboje, kur šiandien sugrįžę vos ne 90-ieji.

Taip manote apie savo buvusią darbovietę? Čia dabar nėra tos tarnybos atstovų, tad galbūt tą temą palikime nuošalyje. Galėtume apie tai diskutuoti atsietai. Pone Bartkau, ar žmonės, kurie yra sulaikyti, sulaikyti su kažkokiais įkalčiais, ar čia buvo konkrečios perduotos pinigų sumos, dalykai, kurie yra akivaizdūs?

Ž. Bartkus: Operacijos ir situacijos būna skirtingos. Būna mažos operacijos, kai, kaip jūs sakote, yra perduodami pinigai, ir perdavimo momentu yra sulaikomas ėmėjas, dažniausiai – ir davėjas. Ir būna ilgalaikiai tyrimai. Šiuo atveju kalbame apie ilgalaikį tyrimą, kur ilgą laiką būna renkami neviešais veiksmais nusikalstamos veikos įrodymai. Ir nusprendus, kad yra pakankamai, jog būtų galima konstatuoti, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir asmenys sulaikomi. Tad ši operacija – tokia.

Tad čia tokių tiesioginių, fizinių įkalčių, suprantu, nėra? Kalba yra apie susitikimus, poveikį, kažkokius pokalbius, kurie neturėtų vykti?

Ž. Bartkus: Įrodymai būna įvairūs. Šiuo atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima kalbėti, jog yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti nusikaltimų padarymu įtariamus asmenis.

Pone Pašili, ar, jūsų nuomone, tie įrodymai, iš to, ką jūs žinote apie bylą, yra pakankami, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką?

E. Pašilis: Mes manome, kad pakankami, jog būtų pareikšti įtarimai. Jie ir buvo pareikšti. Išties būtų labai didelė rizika blefuoti ir visiškai nepasvėrus pareikšti pareigūnams įtarimus, juos sulaikyti. Kalbant apie teismų praktiką, mes manytume, ir ne kartą yra diskutuota, kad pati įrodymų vertinimo kartelė yra labai aukšta. Ir tarptautiniai ekspertai atkreipia į tai dėmesį – visgi turėjome stojimo į EBPO procesą, buvo vertinami ir mūsų baudžiamieji įstatymai. Bet tikrai nemanau, kad įtarimai buvo pareikšti be tam esančio pagrindo ir objektyvių duomenų. Tarp kitko, viena nusikalstama veika yra ir papirkimas. Vėlgi, negalime įvardyti konkrečių sumų, bet tarp esamų įtarimų yra ir tai.

Pone Bartkau, dėl to, ką sakė generalinis prokuroras apie aukštą įrodymų kartelę – suprask, vos ne turi būti pagautas už rankos su pinigais kitoje rankoje, dar su pirštų antspaudais, žymėtais banknotais ir pan. – žinoma, šaržuoju. Bet pastaruoju metu patyrėte įvairiausių bylų. Ar, matydamas teismų praktiką, turite daug abejonių dėl šios bylos sėkmės?

Ž. Bartkus: Matote, teismų praktika nepasikeitė. Nėra taip, kad ji susiformavo vakar ar prieš metus – visada buvo tokia teismų praktika ir teismų formuojama praktika diktuoja reikalavimus atliekamiems ikiteisminiams tyrimams. Vadinasi, ir ikiteisminiai tyrimai yra formuojami pagal tai, ko reikia teismams, kad jie pripažintų asmenis kaltais. Ši byla nebuvo išimtis – įrodymai buvo renkami vadovaujantis teismų praktika ir byla šiuo metu yra ruošiama taip, kad būtų galima teismams pateikti medžiagą, kuri būtų pakankama pripažinti asmenų kaltę.


|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
4.4318

Top naujienos

Evita Cololo – apie lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų skandalą: tai garbė ir nereikia nieko teisti (37)

„Jie iš širdies turi pareigą, jie tai daro. Nenorėtų, neitų, manau, į tą chorą. Turi būti...

Senamiestyje įsikūrę verslininkai nerimauja: eismo pažeidimų dar daugiau, sunkumai dėl prekių pristatymo (47)

Nuo liepos 7 d. Vilniaus senamiestyje įsigaliojus naujai kilpinio eismo tvarkai automobiliu...

Neišsigando viruso ir išvyko pirmųjų atostogų: dabar populiariuose kurortuose daug pigiau (1)

Karantinas baigėsi – skrydžiai sugrįžo. O geriausias dalykas – iš Lietuvos atsirado naujų...

Gasolio gulbės giesmė nutilo neprasidėjusi: veteranas „Barcelonos“ marškinėlių nebeapsivilks (5)

Savo besaikiu išlaidavimu Eurolygos žvaigždes siutinančios „Barcelonos“ sirgaliai šio...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi (7)

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

Oficialu: valstiečiai paskelbė pirmąjį trejetuką rinkimų sąraše papildyta 17:15 val. (415)

Penktadienį Naisiuose posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba patvirtino...

Dėl Kremliaus projekto – nemalonus klausimas vokiečiams: kodėl jie negirdi Baltijos šalių? (31)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įtūžęs ant Vokietijos dėl daugelio priežasčių, ir ne...

Vitalija Guobė

Nustokite žiūrėti į kitas žmonai esant šalia (arba kaip auklėti savo vyrą) N-18

Vedęs vyras, eidamas su žmona, nužiūrinėja kitas moteris. Nurenginėja akimis. Tai tikrai...

Rolandas Skaisgirys – apie mažai kam žinomus skyrybų su Vaida užkulisius, lemtingą SMS žinutę ir pornografinį filmą

Bene populiariausių serialų Lietuvoje kūrėjas, televizijos prodiuseris, scenaristas, buvęs...

|Maža didelių žinių kaina