aA
Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Vitalijus Gailius teigė Saulių Skvernelį pažįstąs seniai, dar nuo darbo teisėsaugos sistemoje laikų, ir netiki, kad jis galėjo pats rūpintis Vyriausybės pasitarimo įrašo naikinimu, o Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą dalyvauti savivaldos rinkimuose su rinkimų komitetu, o ne partija, sieja su finansiniais, o ne kokiais nors ideologiniais motyvais.
Vitalijus Gailius
© DELFI / Karolina Pansevič

Partijos vicepirmininkas taip pat kalbėjo apie būtinybę atkurti pasitikėjimą vieni kitais partijos viduje, o jo pavardės minėjimą „MG Baltic“ istorijos kontekste vadino žurnalistine klaida. Plačiau apie tai – interviu DELFI.

- Per diskusiją apie liberalizmą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute nuskambėjo Jūsų mintis, kad ne tik iš išorės sulaukiate kritikos, bet net ir patys save dar labiau baudžiate..

- Aš minėjau, kad daug didesnė žala yra tada, kai patys viduje remiamės intrigomis, bet ne vieningu darbu siekiant išeiti iš krizės. Niekas iš išorės mūsų taip neatakuoja, kaip mes patys save iš vidaus. Tą ir sakiau.

- Apie ką – ta krizė partijoje? Jūs nepasitikite vieni kitais?

- Be jokios abejonės, tam tikri reikalavimai, netgi ultimatumai, priveda prie to, kad viduje kuriama ne vienijanti atmosfera, o skaldanti.

- Patikslinkite prašau, iš kurios pusės tai vyksta?

- Kalbėkime apie tai, kad iki to laikotarpio, kai politinė partija buvo sėkmingame kelyje, kai pasiekė neįtikėtinų rezultatų 2015 m. savivaldos, Europos Parlamento rinkimuose. 2016 m., po krizės, mes sulaukėme rinkėjų pasitikėjimo avanso, tai buvo neeiliniai rinkimų rezultatai.

Bet nuo pat pirmų minučių vyravo įtampa dėl to, kad rezultatą lėmė ne didieji miestai, o regionai. Tokia situacija ir manęs netenkino – mes galvojome, kad liberalų idėjos pasibaigia ties Vilniaus pakraščiais. Nors jos yra stiprios visoje Lietuvoje, o ne tik Vilniuje, Klaipėdoje.

Tai įrodė ir rinkimai, kai mes sulaukėme tiek vienmandatininkų, tarp kurių esu ir aš. Manau, kad būtent regionai ir įrodo – noras viską koncentruoti centruoti centre skaldo politinę partiją.

Antras momentas – mes matome, kad tuo metu, kai geri rinkimų rezultatai sąlygojo dotacijas, galimybę rinkimuose mėgautis tikrai didelėmis lėšomis, ir dabar – kai mes turime kritinę situaciją su partijos finansavimu, ir ta kritinė situacija yra dėl to, kad kažkada – 2015 m. savivaldos rinkimuose kai kurie turėjo prioritetus ir neribojamą finansavimą, skirtingai nei regionai, dabar, netekus tokių galimybių, ieško kito finansavimo šaltinio.

Tos finansavimo šaltinio paieškos suvedamos į kažkokius liberalios idėjos plėtros klausimus. Nesąmonė.

Dabar Vilniaus situacija, mano nuomone, yra naujų finansavimo šaltinių klausimas. Ieškoma naujų finansavimo šaltinių. 2015 m. buvo viskas labai gerai. 2016 m. irgi dar buvo finansavimas, irgi viskas buvo labai gerai. Dabar, kai nebėra to finansavimo šaltinio, tada „viskas – blogai su Liberalų sąjūdžiu, bėgam ieškoti kitų finansavimo šaltinių“, į ką atveria kelią komitetų kūrimai.

Gailius ir Skvernelio, ir Šimašiaus elgesyje mato kitus motyvus, nei skelbiami viešai: niekada nesigailiu dėl savo balsavimų
© DELFI / Andrius Ufartas

- Kiek suprantu, Jūs interpretuojate R. Šimašiaus sprendimą (eiti į rinkimus su rinkimų komitetu) taip, kad jis yra susijęs ne su ideologija, o su pinigais?

- Aš interpretuoju remdamasis faktais. Mes šitoje situacijoje esame ne dėl to, kad kažkokie išoriniai priešai mus puola, o dėl to, kad 2016 m. ir 2017 nerinkiminiais metais išlaidavome. Mūsų išlaidos centrinio sekretoriato išlaikymui buvo kosminės ir didžiausios, turbūt, per visą laikotarpį. Aš tą nuolat akcentuodavau, kaip ir Vilniaus skyriaus išskirtinumą. Skirtingai – nei regionai – „jūs reikalingi tik tam, kad kažkas patektų pagal sąrašą į Parlamentą“.

- Na, regionai irgi byra, turiu mintyje Vytautą Grubliauską, Algį Kašėtą..

- Jūs matote kažkokių kitokių priežasčių ten, nei aš įvardinau?

- Jūs gi labiau matote situaciją iš vidaus..

- Klaipėdos situacija yra visiems aiški. Meras, kuris dirbo ketverius metus, tai darė sėkmingai. Jis partijos nedeleguojamas antrai kadencijai. Aš jo apsisprendimą vertinu kaip jo asmeninį norą tęsti pradėtus darbus Klaipėdoje. O kadangi Liberalų sąjūdis jo nepalaikė, jis paprasčiausiai rinkosi kitokį kelią.

- Jūsų beklausant prisiminiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo išvadas, kurios buvo skausmingos jums, turint mintyje istorijas su „MG Baltic“. Ten buvo kalbama apie tai, kad liberalai buvo tarsi verslo projektas. Šioje (artėjančių rinkimų) situacijoje atrodo, kad vėlgi viskas remiasi ne į kažkokią ideologines, vertybines nuostatas, o paprasčiausią banalų pinigų klausimą.

- Aš tik norėčiau priminti, kad Liberalų sąjūdžio nariu aš tapau 2015 m. pabaigoje, o Liberalų sąjūdžio valdymo organuose jau 2016 m. vasarą, po visų krizių, pasirinkau tą dalyvavimą ne dėl kažkokių interesų. Man būtų buvę daug lengviau vienmandatės rinkimuose apygardoje dirbti atsižegnojus nuo liberalų. Aš to nepadariau. Esu sėkmingai renkamas kaimiškoje Žiemgalos apygardoje, kur man, be jokios abejonės, buvo užduodami klausimai.

- Toje visoje liberalų istorijoje su „MG Baltic“ yra bandoma linksniuoti ir Jūsų pavardę, esą Raimondas Kurlianskis bandė prie Jūsų priartėti. Kaip ten buvo iš tikrųjų?

- Aš pažįstu, bendravau ir bendrausiu su žurnalistu Tomu Dapkumi. Viskas, tuo klausimu aš daugiau neturiu ką pasakyti. O 2012 m. – taip, kai visa žiniasklaida puolė mane nepagrįstai, ką parodė teismai, tai šitoje žiniasklaidos grupėje objektyviai aš nepažinojau tada nieko, ir susipažinau su žurnalistais ir tuo metu redaktoriumi.

Gailius ir Skvernelio, ir Šimašiaus elgesyje mato kitus motyvus, nei skelbiami viešai: niekada nesigailiu dėl savo balsavimų
© DELFI / Andrius Ufartas

- Kiek skaičiau tai, kas prieinama viešojoje erdvėje – apie „MG Baltic“ ir Jus kalbama turint mintyje Šarūno Gustainio pataisas..

- Taip, aš buvau prieš tas pataisas. Nuo 2006 m. esu prieš tokį teisinį reglamentavimą, ir buvau prieš tas pataisas. Kartu su Kęstučiu Glavecku mes labai emocingai buvome prieš.

- Galbūt turite minčių, kam tada reikėjo Jūsų pavardę įtraukti į šitą kontekstą?

- Dėl Š. Gustainio – aš neva įsivedžiau K. Glavecką. Nebuvau aš salėje. Aš paprasčiausiai nebalsavau už tas pataisas, jų nepalaikiau. Ten buvo paprasčiausiai žurnalistinė klaida.

Aš nepalaikiau tų pataisų ir buvau labai aršus priešininkas. Taip pat – ir projekto „Utenos kelias“. Ir Seimo salėje, savo nešiojamajame kompiuteryje, netgi ieškojau K. Glaveckui duomenų apie kainas kitose valstybėse.

- Kalbant apie K. Glavecką, Jus ir dar keturis frakcijos narius, jūsų nebalsavimas už opozicijos deklaraciją dėl premjero Sauliaus Skvernelio veiklą (kai buvo ištrintas Vyriausybės pasitarimo įrašas), sukėlė visokių klausimų. Kartais pasigirsta kalbų, kad opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra tylioji pro „valstietiška“ mažuma.

- Aš manau, kad Liberalų sąjūdyje, kaip nei vienoje kitoje frakcijoje, yra gerbiamas laisvo mandato principas. Aš dalyvavau balsavime, registravausi, bet nebalsavau už tą rezoliuciją, todėl, kad nemanau, kad už techninius sprendimus Vyriausybėje yra atsakingas premjeras. Aš manau, kad už techninius sprendimus yra atsakinga kanceliarija. Ir atsakomybės reikėjo reikalauti iš tinkamo subjekto.

O prisiimdamas atsakomybę už techninę Vyriausybės dalį, už kanceliariją, manau, kad premjeras padarė didelę klaidą. Bet aš nesu linkęs gilinti klaidos, ir ieškoti problemų ten, kur jų nėra. Buvau salėje, ir dalyvavau balsavime, bet nebalsavau.

Tiesiog mano pozicija buvo tokia. Šalia sėdėjo frakcijos seniūnas, ir jis žinojo mano poziciją. Aš dirbau kartu su S. Skverneliu policijos sistemoje. Aš žinau jo asmenines, dalykines savybes. Jis prisiėmė atsakomybę ne už save, bet už kitus. Aš nuoširdžiai tikiu, kad S. Skvernelis neėmė, nenešė ir nenaikino tų juostelių. Dėl to aš ir balsavau taip, kaip balsavau, ir niekada nesigailiu dėl savo balsavimų.

- Grįžtant prie Liberalų sąjūdžio, kaip matote partijos ateitį? Ar ji ją tebeturi?

- Be jokios abejonės – turi. Šiandien pagrindinis uždavinys ir tikslas yra tinkamai, sėkmingai ir atsakingai sudalyvauti savivaldos rinkimuose. Dvejus metus kalbu apie svarbiausią įvykį liberalams. Po 2016 m. svarbiausias įvykis yra 2019 m. savivaldos rinkimai.

- Kalbant apie tarpusavio pasitikėjimo problemą, apie kurią minėjote pokalbio pradžioje, kaip siūlytumėte ją spręsti?

- Manau, kad mes viduje turime vieni kitiems atsakyti į klausimus, kuriuos esu iškėlęs dar 2017 m. – dėl skaidrumo, tvarkos juridiniame asmenyje, valdymo modelio. Turime atsakyti į daugelį klausimų, ir viduje išsiaiškinti.

- Ar partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas yra pajėgus suvaldyti šią situaciją?

- Juo pasitiki Liberalų sąjūdis, jį išrinko pirmininku.

- O Jūs asmeniškai?

- Taip, aš dirbu ir bendrauju.

V. Gailius - politikas, teisininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktorius, vidaus tarnybos generolas. Jis Seime dirba jau antrą kadenciją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (81)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (353)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (171)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (481)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Stambule – emocijų pliūpsnis: Zavacką raminę teisėjai ir audringas Maksvyčio moralas rūbinėje specialiai DELFI iš Stambulo

„Šansų buvo, o jais nepasinaudojome“, – apmaudo po rungtynių Stambule neslėpė...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (254)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Šioje išparduotuvėje apsiperka net žinomos moterys, bet stilistės verdiktas – negailestingas (70)

Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose viena po kitos duris atveria įspūdingų gabaritų...

Metus negrąžinto vaiko skandale – dar ne pabaiga: moters liudijimai pasikeitė žaibiškai (133)

Septynis vaikus pagimdžiusiai, bet ne visus auginančiai teko atverti teismo duris. Moteris...

Dramatiškoje atomazgoje „Fenerbahče“ įveikė visas rungtynes pirmavusią CSKA ekipą (3)

Dviejų Eurolygos milžinų akistatoje antradienį Stambulo „ Fenerbahče “ (12/1) komanda tik...

Penkios šalys įsimintiniausioms atostogoms: kur keliauti 2019 metais (7)

Kai tavo darbas – rašyti apie ambicingiausius pasaulio viešbučius ir svajonių keliones, visus...