„Akivaizdu, kad buvo bandoma užvaldyti valstybę. Labiausiai šokiruoja užvaldymo mastas. Jei anksčiau manėme, kad kalbama tik apie kelis politikus, tai dabar matome, kad viskas kur kas plačiau“, – sakė Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų lyderis.
Jo teigimu, tai, kad informacija paviešinta yra sveikintina, mat Seimo koridoriuose jau kurį laiką kalbėta apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateiktas pažymas, tad visuomenė turi teisę susipažinti su tokia šokiruojančia informacija.
Tačiau, G. Landsbergio teigimu, kol kas nėra aišku, ar paviešinta visa informacija. Pavyzdžiui, esą buvę gandų ir apie 2012-2016 vyriausybę, jos vadovą Algirdą Butkevičių, tačiau pažymose jis neminimas.
„Tai ar ten jo nėra, ar ta informacija išimta – kyla klausimų ar informacija nėra pateikta selektyviai. Manau, kad turėtų būti paviešinta viskas, visi ryšiai, neišskiriant partijų.
Kai ką galima atspėti, pavyzdžiui, tai, kad Dainiaus Kreivio nuėmimo situacijoje MG koncernas irgi dalyvavo, galima suvokti skaitant užtušuotas dalis. Todėl aš esu už skaidrumą, visos informacijos atskleidimą, neskirstant, kokiai politinei jėgai tai priskirta“, – DELFI sakė pašnekovas.
Tiesa, 2015 m. TS-LKD lyderiu išrinktas G. Landsbergis pripažino, jog partijos kolegos jau anksčiau kalbėjo apie MG Baltic įtaką, kuri gali kelti problemų, tačiau tokios kalbos esą nebuvo vertinamos rimtai.
„Plačiai nebuvo minėta, jokių faktų ar užsikabinimų, tik bendras gandų fonas, kurio rimtai nevertinau. Tik Dainiaus Kreivio situacija plačiau žinoma, būtent tai, kad į jį koncerno požiūris itin neigiamas. Tiesa, visų aplinkybių nežinojau, bet perskaičius medžiagą, ypač tą vietą apie D. Kreivį, tas pasitvirtina“, – teigė konservatorius.
VSD pažymoje rašoma, kad 2010 m. MG atstovai bandė paveikti tuometinį (užtušuota – kaip, spėjama, Ūkio ministrą) , kuris ne visada priimdavo koncernui naudingus sprendimus. Kaip poveikio priemonę MG atstovai platino per koncerno kontroliuojamą žiniasklaidą kompromituojančią ir šmeižiančią informaciją. Vėliau (užtušuota) buvo priverstas pasitraukti iš (užtušuota) posto. Būtent D. Kreivys po VTEK išvadų 2011 m. turėjo trauktis iš Ūkio ministro pareigų.
Pats D. Kreivys tikina atpažinęs save VSD pažymoje, tik nesutinkantis su formuluote, jog jis „ne visada priimdavo koncernui naudingus sprendimus“.
„Nebuvo nė vieno MG Baltic naudingo sprendimo priimta. Nežinau, negaliu pakomentuoti, kodėl VSD taip rašo“, – DELFI sakė D. Kreivys, teigiamai įvertinęs paviešinimą. Jo teigimu, MG Baltic atstovai jį bandydavo paveikti vizitais, kurių metu nuskambėdavo prašymai ar reikalavimai.
„Sąlygų nebūdavo, bet kalbėta apie kažkokius projektus, pageidaujant, kad būtų priimami tam tikri sprendimai“, – sakė D. Kreivys, patikslinęs, kad spaudimą patyrė dėl Vito Gerulaičio teniso akademijos projekto.
Kyla ir daugiau klausimų
G. Landsbergis taip pat atmetė jau pasirodžiusias teorijas, kad informacija apie MG Baltic, šio koncerno atstovu VSD pažymoje vadinamo Tomo Dapkaus veiklą pasirodė įtartinu metu – kaip tik po to, kai dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino MG Baltic politinės korupcijos bylos herojaus, buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimus elektroniniu paštu.
„Tuos dalykus, kurie paviešinti, sunku pavadinti kerštu. Tie faktai rodo ilgalaikius tyrimus ir prezidentės pasisakymas, kuris įvairiai eskaluojamas, dabar jau atsispindi kitokioje šviesoje.
Galbūt prezidentė buvo supažindinta su dalimi medžiagos, turėjo platesnę informaciją, nei mes matome net dabar. O dėl įtartinų sutapimų, tai reikėtų klausti, kodėl „Lietuvos rytas“ pasirinko kaip tik šiuo metu viešinti jos laiškus. Aš tai siejau tai su artėjančia liberalų politinės korupcijos byla, be to, ji sutampa NSGK tyrimu, taip pat Tvarkos ir Teisingumo partijos, „Lietuvos ryto“ bylomis.
Tokia pynė sukuria skandalą, kurio metu sunku, praktiškai neįmanoma išsiaiškinti, kokie yra priežastiniai ryšiai. Tada galima kelti hipotezes, kurios nebūtinai teisingos, tad nenorėčiau veltis į folijos kepurių fanų klubą, ieškoti konspiracijos“, – teigė opozicijos lyderis.
Vis dėlto, jo teigimu, teisinga kelti kitus klausimus, kurie kyla daug kam: ne tik tai, kodėl VSD pažyma paviešinta būtent dabar, likus mėnesiui iki NSGK išvadų, bet ir tai, kodėl tiek metų trukęs VSD stebėjimo, pokalbių pasiklausymo tyrimas neprivertė imtis veiksmų anksčiau?
„Jei informacija rinkta sistemiškai nuo 2002 metų, ar tikrai tiek reikėjo laukti, kad dabar kalbėtume apie galimą valstybės užvaldymą? Kodėl veiksmų nesiimta anksčiau?
Kodėl nesikreipta į valstybės vadovus? Aš kalbėjausi 2008-2012 vyriausybės vadovu (Andriumi Kubiliumi), tai jis sakė, kad tokios pažymos nebuvo pateiktos. Tokį pat klausimą reikėtų užduoti vėlesnės vyriausybės vadovui – A. Butkevičiui. Tai jei jis nežinojo, tada tyrimus atlikusios institucijos turėtų pateikti atsakymus.
Todėl būtų geriausia, kad VSD atsakytų į klausimą ar tai yra visa informacija, o jei ne, tai turėtų paviešinti viską. Tuomet išskaidrintume visą politinį lauką, būtų atsakyta į daugelį klausimų“, – tikino G. Landsbergis.
Jo teigimu, įsisiūbuojantis VSD pažymos viešinimo skandalas tėra „valymosi pradžia“, o dabar prasidės atsakymų ieškojimo metas.