– Kaip vertinate rinkimų rezultatus?
– Rinkimų rezultatai yra pozityvūs, nors lūkesčiai buvo didesni, ypač kalbant apie Prezidento rinkimus, bet pasiekimas neblogas. Bet EP rinkimus vertiname neblogai, nes 3 mandatai buvo tiek, kiek mes ir tikėjomės. Mes pirmoji partija pagal rezultatus. O kalbant apie Prezidento rinkimus, manau, kad tai yra didžiulis kandidatės įdirbis, kuri sugebėjo sutelkti daug žmonių, buvo tikrai daug sėkmingų dalykų.
– Jūsų kandidatė nelaimėjo, bet partija gavo 3 mandatus EP. Ar jus tenkina tai?
– Taip, viskas tvarkoje, dabar klausimas kokie bus kiti žingsniai. Vakar pasakiau, kad kreipsiuosi į ponią Šimonytę, siūlydamas ir kviesdamas ją vesti Tėvynės sąjungos sąrašą ir sėkmės atveju formuoti Vyriausybę. Ji turėtų tai daryti, tikiuosi ji sutiks, nes ji atvertė naują puslapį politinėje kultūroje.
– Jūs jai viešai pasiūlėte vesti sąrašą ir laimėjus formuoti Vyriausybę kaip premjerei. Jūs pripažįstate savo, kaip partijos pirmininko, pralaimėjimą?
– Ne, aš norėčiau atskirti šiuos dalykus. Manau, kad TS-LKD ilgą laiką buvo užrakinta savo stiklinėje dėžėje tarp savo tūkstančių rėmėjų. Dažnas klausimas būdavo, ką daryti, kad pramuštume barjerus, o Ingrida Šimonytė atrado formulę, jos žinutė buvo ne populistinė, ji nežadėjo niekam nemokamos dešros ir nekabino makaronų, ji sugebėjo pasiekti labai didelį rezultatą, didesnį nei Tėvynės sąjunga ar jos kandidatai galėjo pasiekti. Manau, kad ta žinia turi skambėti toliau.
Akivaizdu, kad Ingrida Šimonytė sulaukė labai plataus palaikymo. Aš lieku tvirtas prie savo pasiūlymo, tai yra ilgo pokalbio pradžia.
– Jūs buvote susitikęs su Šimonyte?
– Buvome susitikę tik trumpam, persimetėme keliais žodžiais. Noriu pabrėžti, kad nuo šio ryto prasideda Seimo rinkimų laikotarpis.
– Bet iš Šimonytės buvo galima suprasti, kad ji tartum galvoja, jog jau vieną kartą su konservatoriais pralaimėjo, tad galbūt pralaimės ir dar kartą?
– Sunku būtų daryti išvadas po rinkimų nakties, po sunkaus ryto. Laikas parodys.
– Karbauskis prisipažino klydęs dėl visų rinkimų, nes nei vienų nelaimėjo. Kodėl toks rezultatas?
– Manau, kad buvo padaryta klaidų, per dideli lūkesčiai. Manau, kad pagrindinė politinė klaida buvo ta, kad „valstiečiai“ kaip pagrindinį konkurentą matė Tėvynės sąjungą. Aštri retorika, komisijos, spaudimas opozicijai, mes tai jautėme, o ką dabar matome, kad socialdemokratai palikti užuovėje ir jie auginasi rinkėjus ten, kur mums galbūt sunku būtų pasiekti tuos rinkėjus. Aš manau, kad galbūt tai yra net didesnės tendencijos pradžia. Neatmesčiau, kad ta tendencija gali tęstis tolyn į Seimo rinkimus.
– Norite pasakyti, kad iš „valstiečių“ balsus perims Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai?
– Tai rodo dabartiniai skaičiai, galimi vertinimai. O tai yra spėjimas, labai priklauso, ką darys „valstiečiai“.
– Jūsų akimis, ką daryti partijai: trauktis iš valdančiųjų ar likti?
– Aš tikėčiausi stipraus žingsnio. Tai, ką mes dabar matome, yra irimo procesai. Žmonės, kurie dabar yra Seime „valstiečių“ frakcijoje, tikrai pradės svarstyti apie tai, kas jų laukia 2020 metais. Dabar jų rezultatas neįkvepia, tai nėra aiški galimybė pergalei.
– Kiek jūsų žiniomis yra žmonių, kurie mąsto ir trypčioja?
– Trypčioja galbūt skirtingomis kryptimis. Aš sakyčiau, kad yra tokių, kurie norėtų matyti kitokią savo politinę ateitį, būtų galbūt 15 žmonių „valstiečių“ frakcijoje. Nekalbu, kad jie norėtų ateiti pas mus, bet jie nori pokyčių. Tai net pakeistų politinį landšaftą dramatiškai.
– Kas galėtų tokiai naujai susiformavusiai frakcijai vadovauti? Ar tai būtų Skvernelis?
– Galbūt, aš tikrai nenorėčiau spręsti to. Mes vis tiek pamatysime du kelius. Vienas kelias yra toks, kad matysime stiprius judesius, kurie galbūt gali baigtis skilimu ar naujos frakcijos atsiradimu, arba matysime Karbauskį, kuris bandys plaukti ta pačia kryptimi.
– Ar tai įmanoma?
– Aš manau, kad labai sunkiai, nes nepasitenkinimas jau buvo matyti po pirmo Prezidento rinkimų turo. Tokio murmėjimo Seime yra labai daug.
– Ponas Krabauskis nuolat kartoja, kad konservatoriai sakė, kad jie skils, bet neskyla.
– Visų pirma, mes matydami artėjančius Seimo rikimus, tikrai pirmiausia siekiame stabilumo. Net esame svarstę, kad remtume Skvernelio mažumos Vyriausybę, jeigu Karbauskis nutrauktų palaikymą jam. Bet dabar viskas yra pačių „valstiečių“ rankose. Niekas jų nei skatina iširti, nei ragina. Man rodos, kad judesiai yra neišvengiami.
– Bet kas gali imtis lyderystės?
– Gal Skvernelis, bet nebūtinai, mes nežinome vidinės dinamikos. Matome žmones, kurie aiškiai žino, kad toliau plaukimas ta pačia vaga gali nuvesti į pragaištį.
– Kokį rezultatą matytumėte per Seimo rinkimus?
– Aš manau, kad „valstiečiai“ turi tikimybę išlikti parlamentine partija, bet jei mėgintume pritaikyti šios nakties rezultatus, tai būtų du kartus mažiau, labai liūdni skaičiai.
– Šiuo metu Skvernelis tyli. Kokie galimi jo ėjimai?
– Vakar kai kurie jo pasakyti žodžiai buvo gana stiprūs. Potekstė buvo stipri. Jis pasakė, kad jo politinė ateitis nebūtinai gali būti siejama su „valstiečiais“. Jis neatmetė galimybės, kad gali kurti politinę jėgą. Jis irgi pakliūva į tą patį žmonių būrį, kuriems yra klausimas, kas bus toliau.
– Kaip manote, ar jis yra tarp tų 15 žmonių?
– Manyčiau. Bet jis turi užduoti sau klausimą, kas jo laukia.
– Bet ar jis gali išdrįsti mesti pirštinę Karbauskiui, kuris jį atvedė?
– Klausimas, kas ką atvedė.
– Skvernelis galėtų tai padaryti?
– Manau, ka jis ne iki galo buvo įvertinęs savo pajėgumus, jeigu jis mąsto, kaip jūs sakote, kad jį atsivedė Karbauskis, tai jis mąsto klaidingai. Man atrodo, kad Karbauskis be Sauliaus Skvernelio nebūtų turėjęs tokios frakcijos. Gal net nebūtų formavęs Vyriausybės.
– Kur Skvernelis galėtų prisišlieti?
– Gal naujas darinys, gal perėmimas „valstiečių“. Nežinau.
– Kokią įsivaizduojate Karbauskio ateitį?
– Manau, kad sudrebėjo jo galios monopolis. Kai kurie jo sprendimai atrodė mažų mažiausiai labai rizikingi ar net klaidingi. Visgi žmonės ketindavo juo pasitikėti, bet dabar žmonės pradeda abejoti.
– Bet jis žadėjo pasitikrinti savo pasitikėjimą frakcijoje?
– Manau, kad tai labiau buvo biurokratinis procesas, užbraukti brūkšnį ir baigti kalbas, nes reikėjo skubaus žingsnio. Nemanau, kad tai buvo nuoširdus veiksmas, manau, kad dabar tas tikrasis pasitikėjimas ir prasidės.
– Kaip manote, ko pritrūko Šimonytei?
– Aš nežinau, manau, kad analizę reiks padaryti. Labai skubėti su apibendrinimais yra per anksti. Kai esi politikoje, sunku vertinti, man atrodo, kad jos pasirinkta strategija vis tiek buvo teisinga. Ji buvo autentiška, nevaidino, nežarstė pažadų, neužsiėmė populizmu. Jos pasirinktas kelias ją išskyrė nuo daugelio kitų kandidatų. Tai yra jos stiprybė, būtent tai, kuo ji įtikino žmones.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.