„Gal ir gali. Tik reikia tada turėti pakankamai pinigų tam vartojimui skatinti. Kol kas girdime iš kaimyninių valstybių, kad skolintis vartojimo skatinimui sekasi labai sunkiai. Tiek latviai, tiek estai, kol kas negali pasidžiaugti reikšmingesnėmis sumomis, kurias jie į tą vartojimą įlietų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis teigė nesąs prieš principą, tačiau norįs pabrėžti, kad tas principas turi veikti. Pasak parlamentaro, „jeigu jis netyčia nesuveiktų“, tada gali būti prieita prie Seimo narių algų mažinimo, „kaip tai daro kitos valstybės, kurios numato potencialias grėsmes ateityje dėl nesurenkamo biudžeto“.
„Nenoriu tuščiai ginčytis, aš manau, kad nebūtinai viskas bus taip giedra ir gražu. Tą patį atviriau pasako ir finansų ministras, kuris mato didesnių rizikų ateityje negu ponas Karbauskis“, – sakė G. Landsbergis.
Siūlo laikinai atsisakyti parlamentinių išlaidų
Kaip rašė BNS, opoziciniai konservatoriai siekia, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją Seimo nariams nebūtų mokamos lėšos, skirtos reprezentacijai ir parlamentinei veiklai.
G. Landsbergis antradienį žurnalistams sakė manąs, kad tai galėtų būti pirmas žingsnis.
„ Finansų ministras pasakė, kad per kovo mėnesį, per pirmas dvi karantino savaites, valstybės biudžetas nesurinko 100 mln. eurų. Baisu pagalvoti, kokie bus balandžio mėnesio rezultatai, arba, jeigu toliau karantinas tęsis. Akivaizdu, kad jau darosi labai reikšmingi netekimai.
Mes skolinamės pinigus, kad padėtume verslui. Aš manau, kad greitu metu reikės tuos pinigus naudoti tiesiog biudžeto skylėms užkamšyti. Seimas galėtų būti pirmoji vieta, kuri sakytų: „žiūrėkite, mes nepirksime saldainių, kurių dabar nelabai kas valgo. Mes galbūt nepirksime benzino arba gėlių, kurių dabar nelabai kam reikia. Vien dėl to, kad tie pinigai galėtų būti panaudoti kur nors protingiau“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
Pagal konservatorių parengtą Seimo statutą pataisą, šių lėšų mokėjimas parlamentarams stabdomas paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje šalies teritorijoje ir atnaujinamas jai pasibaigus.
Savo pataisą Seimo nariai G. Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Agnė Bilotaitė grindžia gresiančia ekonomine krize, kylančia dėl karantino uždarius dalį verslų.
Anot jų, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 metais galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 procento.
Esant blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, anot prognozių, šalies bendrasis vidaus produktas smuktų 20,8 proc., nedarbas išaugtų iki 16 procentų.
Projekto autorių teigimu, parlamentarai turi solidarizuotis su visuomene ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliajai situacijai valdyti.
Anksčiau Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą nuo balandžio 1-osios nebenaudoti reprezentacinių lėšų.
Tuomet paklausta ir frakcijų nuomonės dėl siūlymo laikinai atsisakyti parlamentinei veiklai skirtų išmokų.
Didžiausia valdančioji parlamento frakcija – „valstiečių“ – pareiškė, kad toks siūlymas neatitinka Konstitucijos, nes ten numatyta prievolė apmokėti parlamentinei veiklai skirtas išlaidas. „(...) mūsų įsitikinimu, lėšų, skirtų Seimo nario parlamentinei veiklai, panaikinimas būtų neteisėtas ir netikslingas bei apsunkintų Seimo narių, ypač gyvenančių atokesnėse vietovėse, parlamentinį darbą“, – teigiama „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pasirašytame rašte.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas kiekvieną mėnesį gauna 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą reprezentacijai, o jo pavaduotojai – po 0,4 dydžio VMDU sumą. Seimo nariams taip pat kas mėnesį skiriama 0,8 VMDU dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Vienas VMDU šiuo metu siekia per 1 tūkst. eurų.