Apie karo eigos suvokimą Vakarų Europos valstybėse praėjusios savaitės pabaigoje ministras kalbėjo laidoje su Rimvydu Valatka per „Info TV“.
„Manau, kad mes matome virsmą. Sakyčiau, kad iki prieš 50 dienų iš dalies netgi ir mes, jau nekalbant apie Ukrainą, buvom valstybės, kurios yra netoli Rusijos. Virsmas vyksta, dabar yra taip, kad mes esame valstybės netoli Paryžiaus. Nėra taip lengva tą pokytį įgyvendinti, pradėti matyti tai kaip savo vakarietiško naratyvo, kultūros, istorijos dalimi“, – sakė G. Landsbergis.
Jis atkreipė dėmesį, kad iki karo Ukrainoje vakarų europiečių buvo traktuojama, jog Rytų Europoje yra kažkokios interesų zonos, o V. Putinas galbūt turi kažkokio racionalumo sakydamas, kad kai kurios valstybės neva nuėjo per toli.
„Manau, kad ta realybė, kurioje mes gyvename, nebuvo persismelkusi labai toli į kitas sostines. Dabar yra kitimo metas ir mūsų vaidmuo yra labai svarbus: nepakeisti žinios, nestabtelėti ir nepagalvoti, kad viskas, įtikinome. Dabar metas mums būti prie mokytojo lentos“, – akcentavo G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras, kalbėdamas apie tai, kada Europoje gali subręsti rusiškos naftos embargas, atkreipė dėmesį į visuomenės spaudimo svarbą.
„Kol kas pagrindinis katalizatorius praktiškai visuose paketuose, beveik visuose politiniuose sprendimuose buvo visuomenės spaudimas. Visuomenė atbunda greičiau nei politikai“, – pastebėjo laidos dalyvis.
Ministro vertinimu, Vakarų Europos tautos jaučia aukų, karo žiaurumų svorį ant savo pečių tiesiogiai, tad situaciją jie priima jautriau nei politikai.
„Jeigu mes paklausime žmonių gatvėje net Lietuvoje, kodėl Lietuva yra tiek įsitraukusi į pagalbą Ukrainai, tai dėl to, kad tai yra taip arti, bet aš manau, kad žmogaus Lietuvoje ir žmogaus gatvėje Berlyne jausmas yra labai panašus, tačiau politikų – ne toks panašus. Mūsų mandatas Lietuvoje yra tiesiai, mes turime mažą atstumą nuo žmonių, ten atstumas yra didesnis“, – sakė G. Landsbergis.
Tad, pasak jo, itin svarbu, kur linksta visuomenė.
„Jeigu, kaip rodo Prancūzijos rinkimai, kad kainos, infliacija, būsimi iššūkiai, tampa naratyvu, bus sunku telkti pagalbą. Jei laimi tai, kad tai yra Europos istorijos lūžinis momentas, kurį mes turime visi kartu laimėti, tada Europa sustiprės ir padės“, – konstatavo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis taip pat pastebėjo, kad vyksta intensyvus valymasis nuo korupcijos, o ši diskusija stipri ir ES koridoriuose.
„Vienas iš pavyzdžių yra vadinamasis Magnickio įstatymas, kuriuo būtų galima konfiskuoti arba neįleisti atvykti ir konfiskuoti jų turtą Europoje dėl žmogaus teisių pažeidimų. Originalus pasiūlymas buvo, kad būtų dvi nuostatos: žmogaus teisių pažeidimai ir korupciniai nusikaltimai. Korupciniai nusikaltimai nerado savo vietos galutiniame projekte. Dabar grįžtama atgal, kad reikėtų atnaujinti tą diskusiją“, – pateikė pavyzdį ministras.
Be to jis pastebėjo, kad vadinamoji „atšaukimo kultūra“ palietė daug žymių žmonių, nepaisant jų nuopelnų.
„Matyt, kitas žingsnis – mes pradėsime žmones „atšaukinėti“ už korupciją“, – svarstė G. Landsbergis.
Jo teigimu, Lietuva turi vieną jautrų nervą, kuris yra sveikas, – per daug didelės įtakos baimė.
„Šiandien mes galime galvą iškėlę kalbėti apie energetinę nepriklausomybę. (…) Tai padarė Lietuva“, – konstatavo ministras.
Taip pat, kaip pastebėjo jis, Lietuva jautri ir Kinijos įtakai.
„Čia bus kita pamoka Europai, mes joje dalyvaujame. (…) Tai yra nepriklausomybės genas – Lietuva nepriklausomybės geną turi, jis mums padeda išsivaduoti, apeiti rifus nuo besikaupiančios kažkokios priklausomybės, kuri per didelė“, – teigė G. Landsbergis.
Komentuodamas Ukrainos sprendimą nepriimti Vokietijos prezidento Kyjive, o išreikšti norą šalies kanclerio vizitui, G. Landsbergis pripažino, kad atsakyti prezidentui nėra diplomatiška.
„Bet kam Vakarų Europoje turbūt nerekomenduočiau tokio žingsnio, geriau pasikvietus išsakyti pastabas, tik akivaizdu, kad prezidentas Zelenskis šiandien kalbasi ne su valstybių vadovais. Jis kalbasi su žmonėmis, kurie yra vertinantys visą situaciją“, – akcentavo ministras.
Jo teigimu, nemažai vokiečių, kurie reiškiasi socialiniuose tinkluose, skaudžiai priima, kad Vokietija parodoma kaip valstybė, kuri artima Rusijai.
„Tą sau priimti yra labai sudėtinga. Zelenskio pasirinktas kelias, jei jis toks pasirinktas, nėra negudri strategija – kurti spaudimą per žmones, kurie klausosi. Tą jis daro visose sostinėse, visur“, – konstatavo G. Landsbergis.
Ministras pakartojo, kad žmones karo žiaurumai veikia labiau nei politikus.
„Kai kurie senųjų Europos valstybių politikai yra privačiuose pokalbiuose išsakę pozicijas, kad tai vis dėlto yra karas ir karas neturėtų gąsdinti užgrūdintų politikų, nes jame būna visko, būna žiaurumų. Čia aš matau tą atsiskyrimą, emocinį atitolimą. Lietuvoje to gerokai mažiau. Opozicijos ar valdančiosiose partijose matau, kad tai yra mūsų tapatybės dalis – geresnis Rusijos žiaurumų suvokimas. Vakaruose daugiau atitolimo“, – sakė pašnekovas.
Paklaustas apie galimą reparacijų mokėjimą, G. Landsbergis pastebėjo, kad tai iš dalies priklauso nuo to, kas bus laikoma karo pabaiga.
„Manau, kad mūsų, Lietuvos, bazinė pozicija turi būti labai griežta – mes turime situaciją, kai šiandien matome tokią pačią situaciją kaip 1933 metų nacių Vokietijoje – Rusijoje, kuri yra putinistinė Rusija. Jos pabaiga iš esmės ir bus karo pabaiga. Lygiai taip pat kaip nacizmo griuvimas 1945 metais“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Vieną dieną to režimo turi nelikti“, – pridūrė jis.
Visą Rimvydo Valatkos pokalbį per „Info TV“ su G. Landsbergiu žiūrėkite čia:
