Rusiją jau ne sykį drebino neramumai dėl V. Putino režimo veiksmų. Protestai dėl A. Navalno – toli gražu ne didžiausi, kokius jėga slopino Rusijos teisėsauga. Tačiau ir poros tūkstančių žmonių mitingui mestos didžiulės teisėsaugos pajėgos, sulaikyta pustrečio šimto žmonių.

Politologas Nerijus Maliukevičius abejoja didesnių neramumų Maskvoje galimybėmis – pirmiausiai dėl to, kad Rusijos opozicijai stinga ir pajėgumų, ir vienybės. Vis dėlto yra vienas faktorius, kuris gali privesti prie kur kas didesnių minių tiek sostinėje, tiek regionuose. Ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad ekonominiai sunkumai rusus į gatves varys kur kas gausesnėmis pajėgomis, nei tai padarė politizuoti veiksmai prieš opoziciją.

Opozicijai trūksta bendro tikslo

Kad Maskvos Maniežo aikštė pakartotų „Euromaidaną“ ir taptų „Euromaniežu“, reikia kur kas daugiau. N. Maliukevičiaus teigimu, kol Rusijos opozicija silpna ir susiskaldžiusi, apie tokio masto protestus ji gali tik pasvajoti.

„Būtų kvaila save apgaudinėti „Euromaniežo“ iliuzijomis Maskvoje. Manau, kad tai yra nepalyginami ir neperkeliami dalykai – „Euromaidanas“ ir kažkas panašaus Rusijoje. (…) Turi būti kažkokia vizija, kuri suvienytų tą judėjimą. Ukrainoje nepasitenkinimas buvo, akivaizdžiai, korupcijos mastais, neteisingumu, kas iš dalies yra ir Rusijos opoziciniame judėjime. Bet kitas svarbus dalykas – bendra vizija. Ukrainoje tai buvo Europos perspektyva. Siūlau pamąstyti, kokia ta ateities vizija yra Rusijos opoziciniame judėjime. Ir mes pamatysime, kad juos vienijančios idėjos nėra“, - DELFI teigė N. Maliukevičius.
Nerijus Maliukevičius

Pasak jo, kol Rusijos opozicija neturės ją vienijančio tikslo, rimtesni mėginimai sukilti prieš režimą liks iliuzija.

Didelės pajėgos mažam mitingėliui – Kremlius bijo?

Vis dėlto A. Navalno šalininkų mitingo išvaikymas šį tą parodo. Prieš porą tūkstančių žmonių panaudotos didžiulės teisėsaugos pajėgos, sulaikyta pustrečio šimto žmonių, įskaitant ir patį A. Navalną.

Anot N. Maliukevičiaus, tai galima traktuoti kaip ženklą, kad Kremlius pasipriešinimą gniaužti ketina pačiose užuomazgose, neleidžiant net teorinės galimybės, kad jis išvirs į ką nors didesnio.

„Tai akivaizdu. Tokiam režimui saugumo klausimas yra esminis. (…) Yra bijoma tų perspektyvų, kurias matėme tiek Ukrainoje, tiek Libijoje, tiek kitur“, - konstatavo pašnekovas.

„Daugelis potencialių kotrpriemonių yra net nepanaudotos“, - pridūrė jis.

Šios priemonės – ne tik jėgos struktūros, bet ir lojalūs vyrukai civiliais drabužiais, po Ukrainos įvykių žinomi „tituškų“ vardu.

G. Nausėda: Kremliui gresia „ekonominis Molotovo kokteilis“

Gitanas Nausėda
SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda taip pat pasigenda Rusijos opozicijos vienybės. Sykiu jis pastebi, jog Rusijos visuomenė kol kas sėkmingai kontroliuojama per valstybinę propagandą.

„Rusija neturi jokių skiepų, kad Maidanas negalėtų įvykti ir tenai. Bet manau, kad šiandien dar per anksti kalbėti apie tuos dalykus, kadangi yra didelė dalis masinės informacijos priemonių apkvailintų gyventojų, kurie vis dar nelabai suvokia priežastinį ryšį tarp to, ką Rusija padarė Ukrainoje, Kryme, ir tarp darbartinių ekonomikos sunkumų. Matyt, jie mano, kad tie ekonomikos sunkumai kyla dėl to, kad pasaulio bendrija susimokė prieš juos, kad JAV kažkokią klastingą politiką įgyvendina. Bet tada, kai jie ilgesnį laikotarpį pagyvens sumažėjusių pajamų režime, smukusios perkamosios galios režime, nuolat nuvertėjančio rublio sąlygomis – manau, kad tai leis pareikšti tuos protesto balsus labiau“, - DELFI teigė G. Nausėda.

Ekonomistas pastebi, kad 2015-ieji Rusijos žmonėms bus labai nelengvi ekonomiškai, ir tai jau greitai gali atsispindėti gatvėse.

„Manau, kad ekonomikos sunkumai padarys tą juodą darbą. Ir nemanau, kad reikės labai ilgai laukti. Manau, kad per artimiausius 4-5 mėnesius gali būti tam tikrų nepasitenkinimo pasireiškimo formų. Tai nebūtinai reiškia, kad mitingai taps masiniai. Bet gali kilti protestai jau ne dėl konkrečių asmenybių ar opozicijos veikėjų persekiojimo, o būtent mitingai ekonominiu pagrindu, kurie reikalaus iš vyriausybės konkrečių veiksmų“, - progonozavo G. Nausėda.

Pasak jo, tikėtina, kad ir Rusijos opozicija greitai susitelks į ekonominius klausimus, taip gausindama savo šalininkų gretas. „Tai (ekonominė padėtis – DELFI) bus turbūt didžiausias pasipiktinimo šaltinis artimiausiais mėnesiais. Jeigu jie sąmoningai to ir nesiekia, pamačius, kas šiuo metu labiausiai jaudina Rusijos gyventojus, jie neišvengiamai konsoliduosis ir koncentruosis į tuos dalykus“, - teigė G. Nausėda.

SEB banko prezidento patarėjo teigimu, Rusijos ekonomikos perspektyvos atrodo tikrai niūriai, tad Maskva gali ruoštis prastėjančioms gyventojų nuotaikoms.

„Mitingai gali tapti spontaniški ir labai masiški. Gali taip atsitikti jau artimiausiais mėnesiais, jeigu pasaulinių naftos kainų situacija tokia bus, o rublis, esant žemoms naftos kainoms, matyt, ir toliau bus silpnas. Importas brangs, kainos kils, ekonomika smuks – na, visas Molotovo kokteilis: toks ekonominis, kuris tikrai gali smarkiai išsprogdinti politinę situaciją Rusijoje“, - svarstė ekonomistas.

Tuo tarpu N. Maliukevičius pažymi, kad Rusijos visuomenė tiek indoktrinuota, jog gali dar ilgai dėl visų sunkumų kaltinti „supuvusius Vakarus“ ir kitus Kremliaus propagandos rodomus priešus.

„Rusija yra Vakarams nesuvokiamai pasiruošusi gyventi ne komforto sąlygomis. Komforto riba Vakarams yra vienokia, o Rusijoje – visai kitokia. Nereikia turėti iliuzijų, kad rublio svyravimai ar kiti dalykai kažką apvers aukštyn kojom. Bet tai gali didinti nepatenkintų žmonių masę“, - svarstė politologas.

Anot jo, kiek kitokia situacija Rusijos regionuose, kur gyvenimo sąlygos gerokai skiriasi nuo Maskvos. Tiesa, čia pat N. Maliukevičius pastebi, kad šalies regionuose Kremlius taip pat įvedė autoritarinę sistemą, pasitelkdamas kruopščiai atrenkamus ir kontroliuojamus gubernatorius.

Planas B – galvų kapojimas

Tiek N. Maliukevičius, tiek G. Nausėda sutinka, jog kylant visuomenės nepasitenkinimui dėl ekonominės situacija, V. Putinas gali imtis galvų kapojimo savo pašonėje. Nors kol kas toks scenarijus neatrodo itin realus, kritinėje padėtyje esą gali būti paaukotas ir ištikimasis Dmitrijus Medvedevas.

„Visada yra vyriausybės vadovo atleidimo galimybė, kuri visada būdavo panaudojama Rusijos prezidento, jeigu tikrai komplikuojasi situacija“, - svarstė N. Maliukevičius.

Anot politologo, kitas kraštutinumas – jėgos struktūrų paleidimas į darbą, įvedant kone „karinę kontrolę“.

G. Nausėda „atpirkimo ožių“ paieškas regi kaip vieną realesnių netolimos ateities scenarijų. „Gal bus paaukotas premjeras, gal centrinio banko pirmininkė. Bet vėliau, matyt, tos protesto ašys ar kritikos strėlės gali nukrypti ir į patį Kremliaus šeimininką – šito scenarijaus aš neatmesčiau“, - teigė SEB banko prezidento patarėjas.

Pasak jo, propaganda gali veikti it šveicariškas laikrodis, bet ilgesnis gyvenimas ne pačiomis geriausiomis sąlygoms eiliniams rusams vis vien neišvengiamai kels pasipiktinimą. „Net ir tuo atveju, jeigu jiems bus įskiepyta mintis, kad dėl problemų kalti amerikiečiai ar kiti, vis tiek jie bus nepatenkinti, nes jų skrandžiai bus tušti, jų pajamos bus menkos – ir tokie aiškinimai jau nebepatenkins“, - konstatavo G. Nausėda.

Anot ekonomisto, kilus didesniam visuomenės nepasitenkinimui, Kremlius turėtų iš esmės du pasirinkimus – arba eiti į dar didesnę agresiją, arba „normalizacijos“ keliu, kuris V. Putinui nėra itin priimtinas.

„V. Putinas atsidurtų itin sudėtingoje situacijoje. Tektų kažkokiu būdu pripažinti, kad visi ankstesnieji metai, visa konflikto eskalacija – šitas kursas buvo nesėkmingas ir niekur nenuvedė, Rusija nukentėjo gerokai labiau negu Vakarai ir, ko gero, net labiau negu Ukraina. Tai pripažinti bus be galo skaudu. Ir klausimas – ar net politiškai bus įmanoma tai pripažinti, nes tai reikštų viso ligšiolinio kurso fiasko. Matyt, deja, bus ir toliau ieškoma tam tikrų konflikto židinių, patiems netgi kartais juos kurstant. Ir tai visam regionui, žinoma, nieko gero nežada“, - reziumavo G. Nausėda.