Praėjusiais metais DELFI projekte, vertinant įtakingiausius politikus, G. Landsbergis skirtingų visuomenės grupių akyse dalinosi 11-20 vietas ir stipriai atsiliko nuo savo senelio, kuris buvo 3-5 vietoje. Šiemet jaunojo konservatorių lyderio vertinimai stipriai šovė į viršų ir jis pakilo į 2-6 vietas. Visuomenės, žiniasklaidos ir popkultūros atstovų akyse jis net pralenkė savo senelį V. Landsbergį.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė nekvestionavo V. Landsbergio įtakos, kuri buvo užtarnauta per ilgą laiką.
„Senelio įtaka yra uždirbta. Tai yra per ilgą laikotarpį, daugelį metų užsitarnauta pagarba, statusas ir autoritetas. Neatmeskime ir to, kad senelis tikrai turi didelę įtaką ir visai partijai, o mes kalbame apie partiją, kuri yra viena didžiausių ir įtakingiausių Lietuvoje“, - kalbėjo R. Urbonaitė.
G. Landsbergiui įtaką garantuoja pozicija partijoje
Tuo metu G. Landsbergiui, pasak politologės, galią suponuoja tai, kad jis, visų pirma, yra partijos pirmininkas.
„Partijos pirmininku mes jau jį matome, ne kaip Gintautą Palucką - kelis mėnesius, o realiai jau ilgą laiką. Tai yra žmogus, kuris vedė partiją į rinkimus, ir kuris buvo partijos veidas numeris 1. Kitaip tariant, praėjo jau tas laikas, kai visi su atsarga žiūrėjo į G. Landsbergį ir truputėlį piktinosi, kad tai yra Landsbergis anūkas“, - teigė R. Urbonaitė.
Politologė prisiminė, kad ne viskas G. Landsbergiui nuo pat pradžių lengvai sekėsi. „Jeigu prisimintume praėjusį pavasarį, maždaug pusmetį iki rinkimų, G. Landsbergis darė labai nemažai klaidų komunikacijoje – pradedant nuo kūno kalbos, veido išraiškų, iki paties turinio, kuris kartais būdavo labai neapgalvotas, ir buvo akivaizdu, kad patirties trūko“, - sakė R. Urbonaitė.
Po rinkimų į Seimą, kuriuose konservatoriai liko antri, pasak politologės, panašu, kad G. Landsbergiui sumažėjo kritikos iš bendrapartiečių.
„Mes nebejaučiame viešojoje erdvėje stipraus nesutarimo. Jaučiame krikdemišką truputėlį kitą srovę, bet iš kitos pusės, panašu, kad bent jau viešojoje erdvėje pavyko sukurti įvaizdį, kad Gabrielius jau surado savo vietą partijoje, ir jaučiasi gana stabiliai. Plius, mes matome, kaip šita partija yra aktyvi politiniame procese“, - sakė R. Urbonaitė.
Turėjo stiprų užnugarį
Politologė nebuvo linkusi sutikti su tuo, kad priešingai nei G. Palucko ir socialdemokratų atveju, G. Landsbergiui pavyko labai sklandžiai perimti konservatorių partijos valdymą.
„Trinčių buvo, prisiminkime netgi partijos pirmininko rinkimus, kad ir paskutinius. Pokalbiai, viešos diskusijos ne visada atrodė labai gražios. Kitaip tariant kurį laiką buvo sklandanti opinija, kad konservatoriai savo skalbinius skalbia viešai, o socialdemokratai sugeba visa tai paslėpti ir neišnešti iš namų, o dabar gaunasi taip, kad pasirodo socialdemokratams perduoti valdžią tapo dar komplikuočiau nei konservatoriams“, - sakė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, G. Landsbergiui padėjo tai, kad jis turėjo stiprų užnugarį.
„Už G. Landsbergio stovėjo labai įtakingi partijos žmonės – tai yra V. Landsbergis, panašu, kad ir Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė. Jis turėjo tam tikrą užnugarį. Tuo tarpu G. Paluckas užnugario neturi, jis neturi nei senelio, nei dar kažko, ir panašu, kad jam didžiausias iššūkis yra susitvarkyti su partijos viršūne“, - sakė R. Urbonaitė.
G. Landsbergiui, pasak politologės, didžiausias iššūkis buvo savo veiksmais įtikinti partijos narius, kad jis gali būti stipriu, kad jis gali būti lyderis, kad jis gali turėti komandą, kuri gerai dirba, kad jis gali vesti partiją rinkimuose.
„Tai nebuvo labai sklandu, bet jam padėjo tai, kad jis užnugarį turėjo. O G. Paluckas nepaisant to, kad turi daug didesnę politinę patirtį negu G. Landsbergis, kuris atėjo staigiai į partiją, vis dėlto tas ilgalaikis buvimas partijoje jam nesukūrė pakankamai stipraus užnugario, kad už jo stovėtų ir tam tikra dalis žmonių, kurie yra senieji partijos lyderiai“, - konstatavo R. Urbonaitė.