Pasak jo, jeigu tokios galimybės pagal partijos įstatus nebūtų, tokiu atveju jis pasirengęs atsistatydinti iš pirmininko pareigų iki kitų partijos lyderio rinkimų.
G. Landsbergis sako tikrai dalyvausiantis būsimuose partijos pirmininko rinkimuose.
Tokia žinia buvo netikėta ne tik posėdžiui pirmininkaujančiai pirmajai partijos pirmininko pavaduotojai Irenai Degutienei, bet ir konservatorių patriarchui, G. Landsbergio seneliui Vytautui Landsbergiui.
„Gerbiamas pirmininke, tai vadinasi šoko terapija. Kaip buvusi medikė, galiu taip pasakyti. Nežinau, turime visi gerai pamąstyti, ką pasakė partijos pirmininkas. Nežinau motyvų, kodėl jūs taip pasakėte. Teisiškai galbūt tai teisinga, bet bendruomenės atžvilgiu, nežinau, ar teisinga", - apie tai pareiškė I. Degutienė.
Tiesa, pasitikslinusi partijos pirmininko pavaduotoja paskelbė, kad pagal naujus, nuo gruodžio 1 d. įsigaliosiančius partijos įstatus ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas šaukiamas kas ketveri metai paprastai pasibaigus Seimo rinkimų periodui. Taigi suvažiavimas šiaip ar taip bus šaukiamas artimiausiu metu.
„Nevisiškai supratau: ar Gabrielius šiandien atsistatydina? Kas čia darosi? Bet jis pasakė kažką tokio: jis susistabdo, jis pasiplauna, dabar jūs žinokitės... Na, gerai. Bet jūs suprantate, kaip tą išvers? Nebent taryba nutars kitaip. Manau, kad jeigu yra po pusmečio suvažiavimas ir dabar reikia daryti kuo greičiau neeilinį suvažiavimą, turbūt, galima daryti, jei yra reikalas. Gal tikslinga būtų dėl to pagreitinto suvažiavimo padaryti apklausas partijos skyriuose? Jei partijos skyriai pasisakys, tada darykime kada nors: vasarį, kovą, ne gegužę, būtinai šiek tiek anksčiau", - sakė V. Landsbergis, pridūręs, kad tai neturi būti partijos viršūnėlių sprendimas. Visą politiko kalbą skaitykite čia.
Tuo metu buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius sakė, kad gal G. Landsbergio siūlyme yra išminties, mat konservatoriai po rinkimų linkę labai ilgai nagrinėti rinkimų rezultatus ir užsiima saviplaka.
Pasirodymą rinkimuose pavadino dvilypiu
„Kalbėti apie mūsų partijos rinkimų rezultatus galima daug ir ilgai, neabejoju, kad šiandien bus tai daroma. Pats galvoju nedalyvauti šioje diskusijoje, nes esu subjektyvus ir buvau subjektyvus. Tačiau noriu pabrėžti viena: puikiai suvokiu savo atsakomybę tiek už tai, ką pavyko pasiekti, tiek už tai, kuo galima pasidžiaugti, tiek už tai, kuo negalima pasidžiaugti ir ko pasiekti nepavyko", - sakė G. Landsbergis.
Politikas teigia, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pasirodymas rinkimuose dvilypis: viena vertus, partija laimėjo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kita vertus, pralošė antrajame rinkimų ture vienmandatėse apygardose.
Kaip žinoma, konservatoriai šiuose rinkimuose laimėjo 31 mandatą Seime, kai 2012 m. po ekonominės krizės laimėjo 33 vietas.
„Aš tikiu, kad mūsų partija eina teisinga linkme ir reikalingi tolimesni pokyčiai. Tik mandatas tiems pokyčiams ateina iš mūsų visos bendruomenės, iš visų mūsų partijos narių. Tas mandatas pokyčiams man buvo suteiktas prieš pusantrų metų. Ir mandatas baigiasi tik dar po pusės metų. Čia aš matau tokį neatitikimą šiek tiek, skaitydamas mūsų partijos įstatus. Juose sakoma, kad po Seimo rinkimų turėtų būti šaukiamas neeilinis suvažiavimas ir įvertinti Seimo rezultatai. Aš manau, kad tas pusė metų, kuris dabar yra likęs laukti iki to eilinio ar neeilinio suvažiavimo, mūsų bendruomenei naudos neduos. Aš manau, kad mes turime jau šiandien principingai kreiptis į savo bendruomenę ir paprašyti jos suteikti mandatą pokyčiams arba jo nesuteikti",- kalbėjo G. Landsbergis.
„Dėl to aš šiandien kreipiuosi į Priežiūros komitetą, į Prezidiumą, prašydamas išaiškinti statutą ir padėti sušaukti suvažiavimą kaip galima greičiau. Tuo pačiu skelbiant naujus pirmininko rinkimus. Kad mandatas pokyčiams būtų suteiktas visos bendruomenės. Jeigu būtų sakančių, kad to padaryti negalima, yra teisinės priežastys, kurios man nežinomos, kodėl mes to negalėtume padaryti, esu pasirengęs atsistatydinti iš pirmininko pareigų tol, kol rinkimai būtų suorganizuoti", - tęsė pirmininkas.
G. Landsbergis pabrėžė, kad jis nebėga nuo atsakomybės, neatsitraukia: „Aš tikrai dalyvausiu rinkimuose, kai jie bus paskelbti ir tikėsiuosi visų jūsų, visos mūsų partijos bendruomenės paramos".
A. Kubilius: skurdas yra nacionalinio saugumo problema
Seimo narys, ekspremjeras A. Kubilius sako, kad partijos pirmininko žodžiai įnešė gaivumo. „Reikia truputį atidėti kalbą į šoną, kurią buvau galvojęs pasakyti", - teigia A. Kubilius.
Jis svarstė, kad gal tame ir yra išminties, nes tokiu atveju galbūt konservatoriai greičiau pajudėtų į priekį.
„Patirtis man sako, kad po rinkimų mes labai mėgstame nagrinėti ilgai, kas pavyko, kas nepavyko. Manome, kad tas klausimas pats svarbiausias. Aš bent taip suprantu pirmininko žodžius, kad jis mano, jog tą periodą reikėtų greičiau pabaigti suteikiant galimybę įvertinimą duoti ne tarybai, ne prezidiumui, bet visiems partijos nariams. Tuo pačiu duoti galimybę ir mandatą eiti toliau. Tas turi savo prasmės. Aš čia galiu iš prisiminimų pasakyti, kad mes tiek laiko praleidžiame nagrinėdami rinkimų rezultatus", - sako A. Kubilius.
Kaip pavyzdį jis minėjo 2009 m. rinkimus į Europos Parlamentą, kuriuose konservatoriai laimėjo, nors tai buvo pats ekonominės krizės įkarštis.
„Bet kadangi kiti gavo šiek tiek daugiau nei prieš tai buvusiuose rinkimuose, mes likome ne su 4 vietomis, o su 2, tai pusę metų mes nagrinėjome, kaip tą rezultatą įvertinti: ar čia laimėjome, ar pralaimėjome ir buvome linkę pasakyti, kad pralaimėjome", - sakė A. Kubilius.
Pasak A. Kubiliaus, konservatoriai - tokia bendruomenė, kuri užsiima savigrauža labiau nei kad kiti kritikuoja. Politiko įsitikinimu, didelės prasmės šiame procese nėra.
„Nei labai laimėjome, nei labai pralaimėjome. Čia toks bergždžias ginčas. Pagal rinkėjų skaičių pirmajame ture pasiekėme asmeninį rekordą nuo 1996 metų. Tai nežinau, galime tuo pasidžiaugti, ar tai draudžiama?", - sako A. Kubilius.
„Bet finišuojant antrajame ture mus aplenkė. Šitoje vietoje turiu retorinį klausimą: ar galima ūkiškai ir valstietiškai nusikeikti? Ir tada užversti tą puslapį", - teigia politikas.
Jo nuomone, svarbu ne rinkimų rezultatų vertinimas, svarbu, kaip konservatoriai mato pagrindines problemas ir ką mano toliau daryti. A. Kubiliaus įsitikinimu, konservatorių nelaimėjimą lėmė ne rinkimų kampanijos klaidos, bet vis gilėjančios visuomenės ir valstybės problemos, kurios ilgus metus nebuvo sprendžiamos.
Pasak A. Kubiliaus, tos bėdos privertė rinkėjus balsuoti taip, kaip jie balsavo: už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
„Ką turiu omeny, kalbėdamas apie tas gilėjančias problemas, kurios privertė rinkėjus balsuoti taip, kaip balsavo? Tai čia pasakysiu paprastą dalyką, nieko naujo. Pirmininkas sakė, kas vyksta pasaulyje, kas lėmė Brexitą, kas lėmė Donaldo Trumpo pergalę, tas pats labai stipriai pasireiškė ir Lietuvoje. Antras rinkimų turas pademonstravo tai, ką galima pavadinti protesto potencialu Lietuvoje", - sako A. Kubilius.
Jo tvirtinimu, protestą lemia skurdas, socialinė atskirtis, teisingumo stoka, vilties nebuvimas. Pasak A. Kubiliaus, tai lemia nusivylimą visomis valdžiomis.
„Žmonių sąmonėje valdžia yra visi", - teigia politikas, pridurdamas, kad žmonėms buvo labai sunku išaiškinti, jog konservatoriai nebuvo valdžia pastaruosius ketverius metus.
A. Kubilius sako, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės nesėkmė turėjo įtakos žmonių apsisprendimui balsuoti už naują mesiją.
„Mūsų problema rinkimuose buvo ne netinkama kampanija (nesakau, kad ji buvo tobula), o realus žmonių skurdas, socialinė atskirtis, neviltis ir nusivylimas, ypač provincijoje. Norint šią problemą įveikti, reikia ne pakeisti mūsų kalbėseną, bet keisti realią šių nusivylusių žmonių situaciją. Čia yra problemos raktas", - sako politikas.
A. Kubilius sako, kad skurdas tapo Lietuvos nacionalinio saugumo problema. Atsakydamas į klausimą, kodėl ji taip vangiai sprendžiama, jis teigė, kad iš dalies iki šiol galvota, jog ekonominė sėkmė lems gerovės plėtrą iš didmiesčių į provinciją ir skurdas po truputį nyks. Politikas prisipažįsta pats taip manęs, bet, pasirodė, kad tai ne visai tiesa.
„Bet šalia to turime pasakyti vieną paprastą faktą (mes jos niekaip nedrįsome garsiai pasakyti, nes galvojome, kad čia atrodys arogantiška). Turime prisiminti, kad 2020 m., kai vyks kiti Seimo rinkimai ir kai švęsime nepriklausomybės trisdešimtmetį, taip pat atžymėsime ir dvidešimtmetį, kai įvairiose valdžiose nuo pat 1990 m. valdžioje buvo mūsų kolegos socialdemokratai. 20 metų iš 30-ies", - sako A. Kubilius.
Taip vertindamas jis įtraukia ir socialdemokratų dalyvavimą koalicijose, jei jie negriežia pirmuoju smuiku. Taip nutiko ir šį kartą: socialdemokratai pralaimėjo labai stipriai, bet sudarė valdančiąją koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Anot A. Kubiliaus, kairuoliškos valdžios nemoka arba nenori kovoti su skurdu, tiesa, rinkėjai jiems vis tiek išlieka palankesni. „Todėl turime šį užburtą ratą įveikti", - sako politikas.
Tiesa, A. Kubilius sako, kad konservatorių tikslas dabar, kai jie nedalyvauja valdančiojoje koalicijoje, pasiekti, jog naujoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė būtų efektyvesnė už A. Butkevičiaus Vyriausybę, mat nebus taip, kad skurstantys žmonės staiga susipras ir išrinks konservatorius.
Jo manymu, reikia paremti konstruktyvius naujos valdžios sprendimus, bet neremti nekonstruktyvių: pavyzdžiui, A. Kubilius nepritaria Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimui, mat tai esą kainuos didelius pinigus.
Lietuva Europos Komisijai įsipareigojo subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, tačiau A. Butkevičiaus Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte valdžios sektoriaus finansų deficitas sudaro 0,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Iš jų 0,6 proc. sudaro išlaidos, susijusios su socialinio modelio, tarp jų ir Darbo kodekso, taikymu ir įgyvendinimu. Naujoji valdžia beveik neturi laiko pakeisti kitų metų biudžeto projekto.