G. Kryževičius apie R. Pakso kandidatavimą: nėra vieningos politinės valios

Kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir suteikti per apkaltą iš Prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui galimybę kandidatuoti į Prezidentus ir Seimą, trečiadienį toliau sprendė laikinoji tyrimo komisija.

Komisijoje apsilankęs Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius sakė, kad visi politiniai sprendimai yra šios komisijos rankose.

"Teismų valdžia šitoje vietoje ne prie ko, sprendimų turi ieškoti tie subjektai, kurie turi teisę priimti politinius sprendimus, taip pat Konstitucijos pataisą. (&) Nei bendros kompetencijos, nei administraciniai teismai niekaip negali padėti šioje situacijoje. Mes nesame ir nebūsime šito politinio proceso dalyviai", - sakė jis komisijos posėdyje.

G. Kryževičiaus vertinimu, didžiausia problema yra tai, kad šios problemos sprendimui nėra vieningos politinės valios.

"Aš manau, kad nėra vieningos politinės valios ir tai yra didžiausia bėda. Jeigu būtų politinė valia, manau, visa būtų labai lengvai išspręsta Konstitucijos keitimo būdu, labai paprastas kelias",- žurnalistams sakė G. Kryževičius.

Trečiadienį laikinoji tyrimo komisija dėl Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išklausė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, "Tvarka ir teisingumas" seniūno Petro Gražulio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės, Seimo frakcijos "Drąsos kelias" seniūnės pavaduotojos Aurelijos Stancikienės informacijos.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, kad aiškiausias problemos sprendimo kelias būtų Konstitucijos pataisa. Liberalai, anot jo, galimybę R. Paksui kandidatuoti į Seimą ir savivaldą vertintų teigiamai, bet dėl Prezidento rinkimų turi dvejonių.

"Sunkiai matytume galimybę realizuoti R. Pakso kandidatavimą į Prezidento poziciją",- komisijai sakė E. Masiulis.

Jis pasiūlė komisijai svarstyti galimybę surengti referendumą, kurio metu būtų atsiklausta visuomenės.

Kai kurie komisijos nariai siūlė Seimo Statute įteisinti apkaltos panaikinimo procedūrą, ragino peržiūrėti apkaltą. E. Masiulis sakė sunkiai įsivaizduojantis galimybę pakeisti prieš 10 metų priimtus sprendimus. "Tai būtų precedento neturintis atvejis",- teigė jis.

Seimo "Drąsos kelio" frakcijos seniūnės pavaduotoja Aurelija Stancikienė irgi skeptiškai vertino siūlymą svarstyti apkaltos panaikinimą.

"Kur tada šis KT sprendimas, tai ką KT sprendimas yra nulinis? Tai mes visiškai nevertiname KT teisėjų. Kaip čia suprasti, ar tada visi KT sprendimai bus niekiniai ir visus bus galima atšaukinėti? Manau, kad precedentas būtų labai blogas ir neteisingas, bet Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai mums turėtų būti privalomi ir nekvestionuojami",- tvirtino ji.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė mano, kad privalu "atsižvelgti, gerbti ir vykdyti ES institucijų sprendimus".

Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Petras Gražulis siūlė įteisinti, kad Konstitucinio Teismo sprendimai įsigalioja tik tada, kai jie perkeliami į teisės aktus.

Seimas pratęsė komisijos darbą iki liepos 1 d.

Seimo nutarimas įpareigoja komisiją išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas byloje pagal pareiškėjo R. Pakso skundą dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo.

Komisija aiškinasi, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110 sesijos konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atkūrimo nuo 2004-ųjų.