„Ne kartą buvo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, kai tuo pat metu buvo vykdomi svarbūs tyrimai, kurių rezultatus visuomenė sužinodavo po keleto metų arba nesužinodavo visai. O juk eiliniai žvalgybos pareigūnai įdėjo daug pastangų siekdami tokių apčiuopiamų ir visuomenei jau žinomų rezultatų“, - rašo G. Grina pirmadienį paskelbtoje VSD praėjusių metų veiklos ataskaitoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą kritikavo VSD, kad šios institucijos pareigūnai tik renka informaciją apie galimas grėsmes ir praneša valstybės vadovams, bet nesiima veiksmų užkardyti ir šalinti tas grėsmes.
Anot G. Grinos, per 2014 metus geopolitinės situacijos ir grėsmių pobūdžio pokytis tapo žinomas ir viešai.
„Priešiškų žvalgybų taikiniais vis dažniau tampa „taikios“ sritys – bankininkystė, telekomunikacijos, verslas, žiniasklaida“, - pabrėžė buvęs departamento direktorius.
VSD veiklos ataskaitos įžangoje G. Grina taip pat skeptiškai atsiliepė apie galimybę, kad departamentui vadovautų politikas ar žmogus iš teisėsaugos.
„Vadovo kompetencija, patirtis ir gebėjimai turi būti išskirtiniai. Paprastai jų sunku įgyti darbuojantis politikos sferoje, siekiant karjeros vidaus reikalų sistemoje ar teisėsaugoje“, - pareiškė G. Grina.
Jis teigė vadovaujant VSD įsivaizduojantis „nacionalinio saugumo ir gynybos bendruomenės narį, nes VSD veikla yra sudėtinis Valstybės gynybos elementas“.
„Perduodamas tarnybos vairą, viliuosi, kad departamentas ir toliau liks depolitizuota, savarankiška, bet griežtos atskaitomybes, preciziškai besilaikanti įstatymų institucija, kurioje, kaip ir iki šiol, dirbs ne tik disciplinuoti, bet ir patriotiški, išsilavinę, drąsūs, intelektualūs, neskaičiuojantys darbo valandų pareigūnai, kurių patirtį bei kompetenciją vertina ir sąjungininkų saugumo ir žvalgybos institucijos“, - VSD veiklos ataskaitoje rašo G. Grina.
Penkerius metus departamentui vadovavęs G. Grina iš VSD direktoriaus pareigų atleistas balandžio 10 dieną.
Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų buvusį vadą Darių Jauniškį Valstybės saugumo departamento direktoriumi penkeriems metams. Jis pareigas pradės eiti nuo antradienio, prisiekęs Lietuvos valstybei.
Padaugėjo užsieniečių, kurių siūlė neįsileisti į Lietuvą
Valstybės saugumo departamentas pernai rekomendavo neįsileisti per 1300 užsienio piliečių į Lietuvą ar neišduoti jiems leidimo gyventi Lietuvoje. Neigiamų išvadų 2014-aisiais buvo dukart daugiau nei ankstesniais metais, rodo pirmadienį paskelbta ataskaita.
VSD iš viso patikrino 21 tūkst. 255 prašymus ir pateikė 1345 neigiamas išvadas. Užpernai išanalizavus 20 tūkst. 169 prašymus pateiktos 628 neigiamos išvados.
Ištyrusi per 1700 prašymų, VSD pernai 23 kartus rekomendavo nesuteikti Lietuvos pilietybės jos prašiusiems asmenims.
Dėl valstybės tarnautojų reputacijos ir patikimumo pateikta 20 neigiamų išvadų iš daugiau kaip pusketvirto tūkstančio patikrinimų.
Neigiamos išvados dėl diplomatinio personalo ir asmenų akreditacijos pateiktos dukart.
Sekė per tūkstantį Lietuvos piliečių
Pernai Valstybės saugumo departamentas teigia slapta sekęs per tūkstantį Lietuvos piliečių ir per 800 užsieniečių.
Šių asmenų atžvilgiu gautos teismo sankcijos „asmens telefoninio ar internetinio susižinojimo stebėjimui, patekimui į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir kitų daiktų apžiūrai“, rašoma pirmadienį paskelbtoje VSD veiklos ataskaitoje.
„2014 metais VSD 1884 asmenų atžvilgiu atliko apygardų teismų sankcionuotus veiksmus. Iš šių asmenų 1042 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, 816 - ne Lietuvos Respublikos piliečiai, 26 - juridiniai asmenys“, - teigiama dokumente.
VSD nurodė, kad teismo sankcionuotais veiksmais surinktą žvalgybinę informaciją perduoda valstybės vadovams.
VSD nerekomendavo 12 asmenų leisti dirbti su slapta informacija
Valstybės saugumo departamentas pernai iš daugiau kaip 5 tūkst. patikrintų asmenų dvylikai nerekomendavo suteikti leidimų dirbti su slapta informacija, rašoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Dėl įslaptintos informacijos apsaugos VSD pernai surengė mokymus Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams, Energetikos ministerijos vadovybei, Nacionalinio saugumo kursų klausytojams, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbuotojams.
Praėjusių metų veiklos ataskaitoje departamentas pabrėžė, kad „priešiškas užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybas domina ne tik leidimus susipažinti su įslaptinta informacija turintys pareigūnai arba valstybės tarnautojai“.