Fondo tarybos pirmininkės Danguolės Skarbalienės ir direktoriaus Gintaro Songailos pasirašytame rašte aiškinama, kad Visuomenės informavimo įstatymas nenustato kokių nors nuolatinių garantuotų valstybės dotacijų kultūros leidiniams tvarkos, o tuo labiau – nesuteikia jokių galimybių sudaryti kokį nors sąrašą išskirtinių leidinių, kuriems privaloma tvarka būtų suteikta nustatyto dydžio valstybės parama.

„Įstatymas reglamentuoja, kad valstybės parama yra teikiama kultūros ir šviečiamiesiems projektams konkursų būdu. Tad natūralu, kad valstybės paramos dydis, net jei jis kiekvienais metais Fondo yra skiriamas tų pačių leidinių projektams, svyruoja priklausomai nuo konkursui pateiktos paraiškos kokybės ir projekto turinio, paraiškų skaičiaus ir projektų apimties. Be to, tai visuomet yra tik dalinė valstybės parama projektui, o ne valstybės garantuotas institucinis viso leidinio finansinis išlaikymas“, – teigiama rašte.

Fondo vadovai aiškina, kad mechaniškai lyginti Fondo suteiktos paramos dydį vieniems projektams su paramos dydžiu kitų kultūros leidinių projektams nėra teisinga ne vien dėl skirtingo projektų turinio, tačiau ir dėl skirtingos projektų apimties, skirtingų gamybos kaštų.

„Naujojo Židinio“ projekto apimtis, periodiškumas, poligrafijos kokybė ženkliai skiriasi nuo kitų leidinių projektų, kurie gavo didesnę paramą. Jau vien todėl dalinė valstybės parama leidinių projektams skirtųsi netgi nepriklausomai nuo jų pateiktų projektų turinio.

Be to, Fondo taryba, priimdama galutinį sprendimą dėl skiriamos valstybės paramos dydžio, atsižvelgia ir į kitą valstybės suteiktą paramą konkrečių leidinių projektams“, – teigiama atsakyme.

Leidiniai gavo papildomą paramą

Pasak Fondo vadovų, Seimo narių rašte neatsižvelgta į tai, kad tiek „Naujasis Židinys“, tiek „Literatūra ir menas“ savo projektams 2018m. gavo valstybės paramą iš Kultūros tarybos, „Literatūra ir menas“ dar gavo papildomą paramą ir tiesiogiai iš Kultūros ministerijos.

Rašte atkreipiamas dėmesys, kad maksimalus valstybės paramos dydis spaudos leidiniams pagal Europos Sąjungos taisykles negali viršyti 200 tūkst. eurų per 3 metus, kas vidutiniškai sudaro 66 tūkst. 666 eurų per kalendorinius metus.

Jeigu „Literatūros ir meno“ projektams 2017 m. valstybė skyrė 79 tūkst. 500 eurų paramos, o 2018 m. skyrė 71 tūkst. 185 eurų paramos, tai 2019 m. valstybės parama negalėtų siekti nei 2017m., nei netgi 2018 m. lygio paprasčiausiai dėl to, kad 2017 m. buvo skirtas didesnis nei vidutinis maksimaliai leistinas valstybės paramos dydis, skaičiuojant trims metams, teigiama rašte.

Fondo nuomone, valstybės parama kultūros ir meno leidiniams iš viso neturėtų būti siejama su ES konkurencijos taisyklėmis, nes parama šiems leidiniams jokio poveikio įmonių konkurencijai ES mastu nedaro. Dabartinės kadencijos Kultūros ministerija siekia pakeisti minėtą ES apribojimą, tačiau parlamentarų parama taip pat praverstų, nes iki šiol ši problema lieka neišspręsta, teigiama rašte.

Seimo narių rašte nurodytos prielaidos dėl Fondo skiriamos paramos dydžio menamo ryšio su 2015 m. įvykusiais pasikeitimais Fondo administracijoje, anot Fondo vadovybės„ nėra teisingos, nes, pagal įstatymą, Fondo direktorius neturi sprendimo teisės Taryboje, ir jis niekaip nedalyvauja ekspertinių vertinimo procese.

„Šios prielaidos nėra teisingos taip pat ir dėl to, kad Seimo narių rašte spėjama Fondo paramos „Naujajam Židiniui“ projektams mažėjimo tendencija irgi neatitinka tikrovės. Antai 2017 m. Fondo parama „Naujojo Židinio“ projektams, lyginant su 2016m., iš tiesų išaugo ne 1000 eurų, kaip nurodoma rašte, o 7000 eurų, taigi išaugimas sudarė net 22,5 proc.“, – teigiama rašte.

Pateikė mažiau projektų

Jame taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. Fondas skyrė paramą dviems „Naujojo Židinio“ projektams, o 2017 m. „Naujasis Židinys“ pateikė tik vieną tokios pat apimties, kaip ir 2016 m. projektą, tačiau už šį projektą gavo didesnę paramą, negu už du 2016 m. pateiktus projektus, juos kartu sudėjus.

„Už mažesnės apimties projektą „Naujasis Židinys“ 2017 m. gavo didesnę paramą tiktai dėl aukštesnio konkrečios tais metais pateiktos paraiškos nepriklausomo ekspertinio vertinimo, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Tuo tarpu kai „Naujojo Židinio“ 2018 metų konkursui pateiktas projektas penkių vienas nuo kito nepriklausomai vertinusių ekspertų buvo reitinguotas tiktai 26 vietoje“, – teigiama atsakyme.

Fondo vadovai aiškina, kad 2015 metais sumažėjęs paramos „Naujojo Židinio“ projektams dydis buvo nulemtas tuo, kad „Naujojo Židinio“ paraiškose pateikti gamybos kaštai buvo ženkliai didesni, negu daugelio kitų panašios apimties ir poligrafinės kokybės leidinių.

„Fondo tarybos sprendimo teisingumą parodo tai, jog šis leidinys išlaikė tą patį leidinio periodiškumą (8 numeriai per metus), spaudos kokybę ir maždaug tą pačią vieno projekto apimtį iki pat 2018 metų. Beje, šias apimtis leidinys išlaikė nepaisant to, kad iš kitų šaltinių leidinio gautos pajamos buvo sistemingai mažesnės, nei leidinio atstovai nurodydavo pateiktose paraiškose“, – teigiama atsakyme.

Įžvelgė galimą interesų konfliktą

Fondo vadovai atkreipė dėmesį, kad Seimo narių grupėje, kuri pateikė savo vertinimus ir klausimus Fondui dėl paramos dviejų leidinių projektams, yra ir Seimo narys Mantas Adomėnas, kuris yra tiesiogiai susijęs su „Naujuoju Židiniu“ – yra šio leidinio redakcinės kolegijos narys.

„Todėl jo dalyvavimas, rengiant ir pateikiant vertinimus bei klausimus dėl šio konkretaus leidinio, gali būti susijęs su interesų konfliktu ir gali būti suprastas kaip politinis spaudimas Fondui, kuris pagal įstatymą yra visiškai nepriklausoma institucija

Atmetus šį nemalonų faktą, Seimo narių susirūpinimas kultūros leidinių ateitimi apskritai paėmus yra visiškai suprantamas ir pagrįstas, nes per daugelį metų leidybos kaštai iš tiesų augo, didėjo ir konkurencija, tačiau valstybės biudžete Fondui nustatytas asignavimų dydis per tą laiką beveik nesikeitė“, – teigiama rašte.

Pagal jį, 141 tūkst, eurų, kurį 2015 m. papildomai skyrė Seimas visuomenės informavimo saugumo ir medijų raštingumo projektams ne tik nėra pakankamas šioms naujoms funkcijoms, bet netiesiogiai mažina ir paramos kultūros bei šviečiamiesiems projektams dydį.

„Valstybės strateginiams tikslams įgyvendinti lėšos paimamos iš skurdžiausiai finansuojamos kultūros srities, kadangi projektų, skirtų visuomenės informavimo saugumui, apimtis yra gerokai didesnė, nei tas kuklus 2015 m. suteiktas papildomas finansavimas“, – teigiama rašte.

Įžvelgė įdomią tendenciją

Į Fondą kreipėsi šeši Seimo nariai – Vytautas Kernagis, Arvydas Anušauskas, Andrius Kubilius, M. Adomėnas, Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė. Paklausime rūpinamasi ir teiraujamasi, kodėl du kultūros ir meno leidiniai „Literatūra ir menas“ bei „Naujasis židinys“ gavo mažesnę Fondo paramą nei 2017 metais.

Rašte Fondui nuogąstaujama, kad ženkliai mažesnis finansavimas kelią didžiulę grėsmę leidinių egzistavimui.

„Literatūros ir meno“ projektams, pasak jų, paskirta 58 tūkst. eurų suma, tai yra 19,4 proc. mažiau nei 2017 m. , kai buvo skirti 72 tūkst. eurų. „Naujojo Židinio–Aidų“ projektams skirti 22 tūkst. eurų, tai yra 31,3 proc. mažiau nei pernai, kai buvo skirti 32 tūkst. eurų.

„Negana to, parama „Naujajam Židiniui–Aidams“ per keletą metų kardinaliai sumažėjo po to, kai 2015 m. Fondo direktoriumi tapo G. Songaila. (…) Per visą G. Songailos vadovavimo laikotarpį parama šiam kultūros leidiniui sumažėjo daugiau negu dvigubai ir dabar siekia 42 proc. 2015 m. būklės“, – teigiama rašte.

Seimo nariai nuogąstauja, kad parama šiems kultūros leidiniams sumažinta nepaisant to, kad visi su leidyba susiję kaštai didėja, o valstybės pajamos auga.