Laimingiausi tie, kurie riboja poreikius
„Laimingiausias žmogus yra tas, kuris sugeba apsiriboti. Dar senovės išminčiai sakė, kad laimingas yra tas žmogus, kuriam nedaug tereikia“, - DELFI konferencijos dalyviams teigė filosofas.
Paklaustas, kas yra normalus žmogus ir ar gali tokiu būti filosofas, A. Šliogeris teigė, kad visi jo mėgstami mąstytojai – normalūs žmonės. „Aš laikau save klasikine vidutinybe ir esu normaliausias žmogus. Filosofija nėra profesija, tai yra pasaulio matymo būdas“, - teigė A. Šliogeris. Gal todėl filosofas nesileido ir į kalbas apie gyvenimo prasmę. Esą kai nuolat esi kuo nors užsiėmęs, tokie klausimai nekyla.
A. Šliogeris nelinkęs kurti visuomenės gelbėjimo planų bei kurti naujų ideologijų, tačiau gelbėjimosi šiaudu jis nelaiko ir krikščioniškų vertybių.
„Nemanau, kad yra kažkokia ypatinga krikščioniška sąmonė. Žmogaus sąmonė, nepriklausomai nuo religinių dalykų, yra tokia pati. Nematau didelio skirtumo tarp Amazonės džiunglių ir Niujorko gyventojo. Pamatiniai dalykai tie patys. Jeigu jūs manote, kad mes iš tiesų esame krizėje, tai jokia ideologija čia negali padėti... Čia labai paprastas dalykas – krizę aš galiu įveikti tik pats. Keista galvosena, kad krizė vyksta kažkur abstrakčioje erdvėje, kažkur globaliai, krizė iš tiesų vyksta kiekviename iš mūsų“, - svarstė filosofas, atsakydamas į klausimą, ar krikščioniškosios sąmonės vedini žmonės gali išvesti Lietuvą iš kultūrinės ir moralinės krizės.
DELFI svečias prisipažino esąs sociofobas, panašiai kaip ir prieš kelerius metus Nobelio literatūros premija apdovanota austrų rašytoja Elfriede Jelinek. „Aš bijau viešumos. Geriausia mano būsena yra vienatvė. Man geriausia miške, prie upelio ar su žmona. Aš labai suprantu šią Nobelio premijos laureatę. Jai buvo šokas, kai ji atsidūrė dėmesio centre. Nobelio premija pasidarė labai bjauri, nes ją duoda seniems žmonėms. Bet kas gi gali parašyti pakenčiamą dalyką ne vienatvėje?“ – teigė konferencijos svečias.
Neišvengta ir klausimo apie požiūrį į moteris. A. Šliogeris atmetė silogizmą, kad moteris negali būti filosofė, o jeigu ji tokia yra, ji nėra moteris. „Čia yra man nesuprantami juokai. Tačiau yra elementarūs faktai – nei graikų filosofijoje, nei Vakarų Europos tautų filosofijoje nėra nei vienos moters filosofės. Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar ne“, - svarstė filosofas.
Taip pat jis paneigė esąs netolerantiškas homoseksualams. „Tai yra visiška nesąmonė. Tegu jie sau laimingai gyvena. Man nepriimtina tik tai, kai jie užlipa į tribūną ir liepia mums tokiems patiems būti bei reikalauja privilegijų“, - sakė pašnekovas. Tačiau teoriją, kad jo mėgstamas mąstytojas Platonas buvo homoseksualas, A. Šliogeris pavadino šmeižtu.
Tikrovė ir grožis yra tas pats
Savo naujojoje knygoje A. Šliogeris rašo: „Grafomanija, videomanija, audiomanija, teomanija, kreaciomanija – tai tik pamatinės Niekio Sūnaus nihilizmo išraiškos. Tikrovę naikinančių T-mašinų kriokimas. Kurti nėra esminga. Esminga yra nekurti, taigi nevartoti. Kalbėti nėra esminga. Esminga – tylėti“ .
Paklaustas, kodėl jis pats nepasirinko tylėjimo, filosofas atsako labai paprastai: „Aš – ne kompiuteris. Viena yra mano knygos ir kita esu aš pats ir mano gyvenimas. Rašau todėl, kad skaudžiai suklydau savo jaunystėje, pradėjau rašyti knygas. Šiaip aš esu valstietis savo prigimtimi ir man reikėjo dirbti žemę. Aš vadinu save pasiklydusiu valstiečiu. Tačiau dabar turiu rašyti knygas, nes esu universiteto profesorius. To reikalauja profesoriaus savigarba“.
Beje, rugsėjį atšventęs 65 metų jubiliejų A. Šliogeris pasirodė naujame amplua. Jis pristatė žodžių ir vaizdų knygą-albumą „Melancholijos archipelagai“. Jame – per 60 kruopščiai atrinktų ir originaliais vardais pavadintų fotografijų, greta kurių – filosofiniai eseistiniai tekstai.
Anot autoriaus, užsiimti fotografija jį paskatino liūdesys dėl naikinamo Lietuvos kraštovaizdžio, į kurį jis jaučiasi įaugęs. „Mane skaudina miškų naikinimas ir panašūs dalykai. Ir man norisi pasilikti sau bent jau nuotraukose tuos peizažus, prie kurių aš esu prisirišęs“, - teigė filosofas.
Kas yra „tikrasis“ kadras? Tas, kuris atveria tikrovę. Tikrovė atsiveria paviršiuje, o pats tiksliausias tikrovės apsireiškimo būdas yra grožis. „Tikrovė ir grožis man yra tas pats“, - atviravo pašnekovas.