Pasak profesoriaus, Lietuvos dialogo mezgimas su Baltarusija dabar ypač svarbus. G. Mažeikis primena, kad Rusija ir Baltarusija gruodžio 8 d. žada pasirašyti sutartį, kuri garantuos dar gilesnę šalių integraciją. Todėl K. Kalinausko palaikų perlaidojimas Baltarusijoje galėtų būti opozicijos ir visos visuomenės pabudimo ženklas siekiant nepriklausomybės nuo Rusijos.
„Pagrindiniai argumentai – tai, kad Kalinausko perlaidojimas nebus labai didelis įvykis Lietuvoje. Didelis įvykis Lietuvoje apskritai yra prisiminimas visų 1863 metų sukilėlių, bet ne Kalinausko išskirtinai. O Kalinauskas Baltarusijoje yra traktuojamas kaip vienas didžiausių nacionalinių herojų. Jį taip traktuoja asmenys, kurie siekia Baltarusijos nepriklausomybės, demokratijos, siekia, kad Rusija negalėtų kėsintis į Baltarusijos nepriklausomybę. Jiems tai yra labai svarbus nepriklausomybės simbolis, ir Kalinausko, kaip simbolio, svarba labai smarkiai skiriasi Lietuvoje ir Baltarusijoje“, – Eltai sakė profesorius.
Profesorius primena, kad rugsėjo 6 dieną buvo pasirašyta Rusijos ir Baltarusijos premjerų preliminari sutartis dėl įvairių dvišalių integracinių projektų bei įvairių integracinių paketų. Eksperto vertinimu, šie integraciniai paketai de facto paverstų Baltarusiją dar viena autonomine Rusijos sritimi.
„Galutinis sutarties pasirašymas nukeltas gruodžio 8 dienai. Simboliškai opozicija gruodžio 8 dieną vadina anšliusu. Tai ne tai, ką daugelis įsivaizduoja, kad kariuomene įsiveržia. Ne, žinoma ne...Tai gili šalių integracija“, – teigė profesorius.
„Atsirado grėsmė, kad Baltarusija būtų de facto ir de jure prijungta prie Rusijos, mes turėtume labai didelį pasienį su Rusija. Praktiškai tartis dėl Astravo AE būtų žymiai sunkiau arba nebebūtų jokių galimybių daryti spaudimo. Toliau karinės grėsmės nepaprastai išaugtų, Vilnius taptų pasienio zona politinės įtampos aplinkoje, kur Rusija vykdys nuolatinį spaudimą. Čia, žinoma, yra tas įsivaizduojamas dalykas, kad bus ieškoma kažkokių politinių, teisinių, ekonominių sprendimų, paperkant ar kitais būdais siekiant gauti lengvesnį koridorių iš Rusijos į Kaliningrado sritį“, – sakė G. Mažeikis.
G. Mažeikis viliasi, kad Lietuvos žingsnis K. Kalinausko palaikus perduoti Baltarusijai būtų aktyvus simbolis, žadinantis Baltarusijos opoziciją siekiant bent minimalių demokratinių reformų Baltarusijoje.
„Šiuo metu Ukrainos aktyvistai ir patys baltarusių, lenkų aktyvistai bando žadinti baltarusių tautą dėl grėsmės gruodžio 8 dieną, kai bus pasirašyta sutartis, kuri ne de jure, o de facto Baltarusiją pavers Rusijos dalimi. Opozicija bando ieškoti būdų mobilizuoti visuomenę ir manoma, kad šitas veiksmas dėl Kalinausko palaikų iš principo grąžinimo Baltarusijai, nes jis didžiąją savo aktyvumo dalį būtent ten vykdė ir gimęs yra ten, būtų labai aktyvus simbolis jų pačių dvasiniam pakilimui“ , – teigė G. Mažeikis.
ELTA primena, kad Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos vadovybę prašydami perlaidoti baltarusių nacionalinio didvyrio K. Kalinausko palaikus Baltarusijoje.
„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K. Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą.
Mes suprantame, kad Jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K. Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone.
Tokia vieta reikalinga ir mums, baltarusiams. Mes manome, kad mūsų nacionalinį didvyrį K. Kalinauską derėtų palaidoti Baltarusijoje, ir prašome lietuvių tautą apsvarstyti tokią galimybę.
Baltarusių tauta dabar gyvena nelengvą laikotarpį, nes valstybės nepriklausomybei gresia daug pavojų. K. Kalinausko palaidojimas Baltarusijoje taptų simboliu ir priminimu baltarusių tautai, kaip reikia mylėti savo Tėvynę, savo tautą ir kaip reikia už jas kovoti“.
Laišką pasirašė kelios dešimtys žmonių. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.
2017 metų liepą atliekant archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno Vilniuje buvo aptikti 20 žmonių, tarp jų – K. Kalinausko, palaikai.