aA
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino trumpu aiškinamuoju vaizdo įrašu apie partizanus ir beveik 10 metų trukusį jų pasipriešinimą sovietinei okupacijai.
Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje. Antroje eilėje pirmas – Benediktas Labėnas-Kariūnas, paskutinis – Juozas Gegužis-Diemedis
© Genocido aukų muziejus

Šis vaizdo įrašas socialiniame tinkle išplito žaibiškai ir sujaudino tūkstančius tautiečių. Šiuo metu URM sukurtu filmuku jau yra pasidalinta daugiau nei 7500 kartų, jį pamėgo daugiau nei 5000 feisbuko vartotojų.

Pasidalino po Kremliaus išpuolio

Istoriniais faktais paremtas filmukas URM „Facebook“ paskyroje atsirado po to, kai Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių išvakarėse Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova metė kaltinimus ne tik sovietų žiauriai nukankintam partizanų vadui, bet ir visam Lietuvos partizaniniam judėjimui.

„Vilnius tęsia nesenos istorijos persvarstymo liniją, bando pateikti „miško brolių“ gaujas, kurios veikė Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius. Jų rankos suteptos krauju. Šiuo atžvilgiu negali nekelti pasipiktinimo Lietuvos valdžios sprendimas paskelbti šiuos metus vieno iš „miško brolių“ lyderių Adolfo Ramanausko atminimui“, – teigė M. Zacharova, kuri spalio mėnesį pasipiktino, kad 2018-ieji paskelbti būtent A. Ramanausko-Vanago metais.

Dar didesnį Kremliaus įsiūtį sukėlė tai, kur laidojami partizanų vado palaikai.

„Ypač ciniška yra tai, kad A. Ramanausko-Vanago, atsakingo už daugelio civilių gyventojų žūtį, kapas bus šalia daugiau kaip 5 tūkst. sovietų karių, žuvusių, išvaduojant Vilnių nuo fašistų įsibrovėlių, palaidojimo vietos. Norėčiau priminti, kad teismo nuosprendis dėl karo nusikaltimų, kuriuos jie vykdė prieš neginkluotus civilius gyventojus, neturi senaties termino“, – grūmojo Rusijos URM atstovė.

Į tokį Kremliaus mėginimą iškreipti istorinius faktus netruko sureaguoti ir šalies vadovai – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad toks Rusijos pykčio priepuolis tik įrodo, jog laidojame savo šalies didvyrį.

„Tai dar kartą įrodo, kad net vienas žmogus valstybės istorijoje gali būti toks svarbus, ir tiek daug padaryti. Tai dar kartą tik patvirtina, kad mes laidojame savo didvyrį, savo laisvės simbolį“, – sakė D. Grybauskaitė.

Dėl tikrovės neatitinkančių Rusijos pareiškimų pirmadienį į URM buvo skubiai iškviestas Rusijos ambasadorius.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui viceministras Albinas Zananavičius „išreiškė griežtą protestą dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos viešai paskelbto ir tikrovės neatitinkančio pareiškimo“ apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą jo laidotuvių išvakarėse.

Pasak ministerijos pranešimo, per susitikimą Rusija paraginta susilaikyti nuo nepagrįstų teiginių viešinimo ir „bandymų perrašinėti istoriją, remiantis okupacinės sovietinės valdžios represinių struktūrų sufabrikuotais kaltinimais“.

Vis dėlto URM atsakyme DELFI teigiama, kad filmukas ilgalaikės Lietuvos istorijos viešinimo kampanijos, skirtos užsienio auditorijoms, dalis. „Kampanijoje atspindimos svarbios mūsų valstybingumui datos ir įvykiai“, – teigiama atsakyme.

Filmuke — faktai apie partizaninį karą

„Įsivaizduokite, kad šiuo metu turite viską, mėgaujatės laime, pasaulyje nėra kito tokio kampelio, kurį mylėtumėte labiau“, – tokiais žodžiais ir idilišku jaunos, laimingos šeimos vaizdu pradedamas vaizdo siužetas.

Tačiau netrukus romantišką vaizdą pakeičia Antrojo pasaulinio karo vaizdai, primenama, kad nacistinė Vokietija ir sovietinė Rusija Molotovo-Ribentropo paktu Rytų Europą pasidalino į dvi įtakos zonas.

„1944 m., kai Raudonoji armija iš Lietuvos išvijo nacius, o SSRS naudodama jėgą bei surengusi netikrus rinkimus vėl okupavo šalį, tūkstančiai lietuvių pradėjo rezistencinį judėjimą prieš Sovietų sąjungą“, – aiškinama vaizdo siužete ir primenama, kad partizaninį karą pradėję vyrai buvo vadinami laisvės kovotojais, turėjusiais vienintelį tikslą – atkurti nepriklausomą demokratišką Lietuvą. Į pogrindinį judėjimą įsitraukė 30 tūkst. vyrų ir moterų, kuriuos palaikė didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Visas vaizdo siužetas parengtas naudojant archyvinius ir asociatyvius kadrus, kai kurie jų – itin žiaurūs.

Dainavos apygardos vadų sąskrydis 1947 m. balandžio 23–26 d. Punios šile. Trečioje eilėje iš kairės stovi: 4. apygardos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, 5. Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Dainavos apygardos vadų sąskrydis 1947 m. balandžio 23–26 d. Punios šile. Trečioje eilėje iš kairės stovi: 4. apygardos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, 5. Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
© LGGRTC

„Žmonės turėjo pasirinkti: bėgti ir slėptis, paklusti priešams arba kovoti dėl savo valstybės“, – sakoma filmuke ir primenama, kad pirmosios okupacijos metu padaryti nusikaltimai žmogiškumui, tapo stipria priežastimi rinktis pasipriešinimą.

Vaizdo siužete taip pat aiškinama, kokiomis sąlygomis teko veikti partizanams: vienintelė saugi vieta liko miškai, kur partizanai įsirengė požeminius bunkerius.

„Sąlygos bunkeriuose, kuriuose vyrams teko praleisti labai daug laiko, buvo tiesiog tragiškos, tačiau po 5-erių metų sudėtingos kovos partizaninis judėjimas kontroliavo didžiąją dalį Lietuvos teritorijos“, – sakoma vaizdo siužete.

Partizaninis judėjimas per penkerius metus tapo daug labiau organizuotas ir net ėmėsi politinių veiksmų – 1949 m. sudaryta ir pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija.

Vis dėlto žiaurūs sovietų metodai, fiziniai kankinimai, psichologinis smurtas, nukankintų ir nušautų partizanų išniekinimas miesto aikštėse, maisto atsargų naikinimas kaimuose sunkino partizanų padėtį, kol galiausiai buvo sučiupti ir paskutiniai pasipriešinimo vadai, tarp jų – ir vienas žinomiausių partizanų Adolfas Ramanauskas Vanagas.

Filmukas apie Lietuvos partizanus žaibiškai plinta feisbuke: sujaudino tūkstančius
© LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

„Judėjimas buvo žiauriai ir skausmingai numalšintas, bet laisvės kovotojų dvasia išliko gyva iki šių dienų“, – sakoma URM sukurtame vaizdo įraše ir primenama, kad partizaninis judėjimas įkvėpė tokius svarbius įvykius kaip Baltijos kelias, Sausio 13-osios pasipriešinimas ir kt.

Vaizdo įrašą dedikavo A. Ramanauskui-Vanagui

URM skelbia, kad šį filmuką sukūrė šeštadienį palaidoto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago garbei. Angliškai įgarsintą vaizdo įrašą planuojama išversti ir į kitas kalbas. Pirmiausiai, rašoma URM atsakyme DELFI, vaizdo įrašas platinamas socialiniuose tinkluose dėl galimybės pasiekti kuo didesnę auditorija. Vaizdo įrašą taip pat ketinama naudoti susitikimuose pristatant Lietuvą ir jos istoriją.

DELFI primena, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės kovos sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.

Filmukas apie Lietuvos partizanus žaibiškai plinta feisbuke: sujaudino tūkstančius
© DELFI / Tomas Vinickas

A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, o 1957 lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.

Po kelis dešimtmečius trukusių paieškų partizanų vado palaikai Našlaičių kapinėse rasti šių metų birželio pradžioje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. A. Ramanauskas-Vanagas kapavietėje buvo užkastas su kitais dviem už nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis sušaudytais kriminaliniais nusikaltėliais.

Šeštadienį A. Ramanausko-Vanago palaikai iškilmingai palaidoti Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (51)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (6)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (12)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (7)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (2)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (473)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (21)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (11)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (176)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (56)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...