„Norėtųsi daugiau“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, politologas Tomas Janeliūnas laidoje teigė, jog JAV prezidento J. Bideno ir Bukarešto devyneto šalių susitikimas pasiruošimas prieš susitikimą Vilniuje.
„O kokius gausime pažadus ir įsipareigojimus, manau, kad viešai tai nebus skelbiama. Arba bent jau ne viskas bus skelbiama. Greičiausiai, tai yra toks darbinis susitikimas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje“, – sakė T. Janeliūnas.
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys sutiko, jog rytinis NATO flangas stiprėja.
„JAV įsipareigojimai ir Baltijos šalims, ir Lenkijai, visam rytiniam flangui yra nepakitę. O Lietuvos atžvilgiu netgi galima sakyti, kad padidėję. Turint galvoje rotuojamas pajėgas, to „rotacija“ yra pratęsta. Ir galima sakyti, kad JAV nuolat dislokuoja savo pajėgas Lietuvoje.
Taip pat yra kalbama priešraketinę, priešlėktuvinę gynybą Lenkijoje. (…) Tai tas dalyvavimas JAV tikrai yra matomas, jis tikrai nemažas. Bet, be abejo, jo norėtųsi daugiau“, – sutiko A. Navys.
Ar JAV dėmesys krypsta į Kiniją?
Dalis ekspertų kalba, kad JAV dėmesys nuo Ukrainos kiek sukasi į įtampas keliančią Kiniją.
VU TSPMI profesorius, politologas T. Janeliūnas teigė, jog karas Ukrainoje yra neabejotinas prioritetas JAV.
„Ir J. Bideno vizitas Ukrainoje, Lenkijoje tą patvirtina. Kinija, be abejo, yra konkurentas ir potencialus priešininkas Nr. 1 amerikiečiams. Tą pripažįsta abi pagrindinės JAV partijos, bet kuris būsimas JAV prezidentas lygiai taip pat laikys tai savo pagrindiniu prioritetas – apsaugoti JAV nuo augančios Kinijos įtakos. Ir galbūt išvengti to tiesioginio susidūrimo su Kinija.
J. Bidenas rodo ženklus, kad jis nori išvengti tiesioginio susidūrimo su Kinija. Tarkime, kad ir padidėjusi įtampa dėl šnipinėjimo balionų virš JAV ir Kanados. Po numuštų balionių, vis tiek diplomatiškai bandyta sušvelninti situaciją ir bandyta grįžti prie įprastinės, ganėtinai įtemptos pastaraisiais metais dvišalių santykių situacijos, bet neeskaluoti jos dar labiau“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė T. Janeliūnas.
Jis teigė, jog Kinija ir toliau liks amerikiečių akiratyje kaip pagrindinis galimas priešininkas.
„Bet šiuo metu reikia išspręsti problemą Europoje. Ir pagrindinė problema Europoje, žinoma, yra karas Ukrainoje. Reikia šį karą laimėti. Atitinkamai amerikiečiams reikia dėti nemažai pastangų tiek išlaikant sąjungininkų vienybę, tiek skatinant Europos valstybes prisidėti prie paramos Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinę paramą. Šiuo metu tikrai manau, kad nėra didesnio prioriteto saugumo darbotvarkėje kaip baigti pergalingai karą Ukrainoje“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas T. Janeliūnas.
JAV pastabos
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas A. Navys laidoje priminė ir JAV pareigūnų viešai ir privačiai išsakomas pastabas kai kurioms NATO aljanso narėms.
„JAV nors ir yra galingiausia pasaulio valstybė – politine, ekonomine ir karine prasmėmis, tačiau, jeigu kalbėtume apie NATO, tai kai kurios JAV diplomatų viešai ir neviešai išsakomos (pastabos, aut. p.) kitoms NATO šalims, yra pagrįstos. Turiu galvoje, kad mes vis dar kalbame apie 2 procentų nuo BVP skyrimą gynybos reikmėms NATO šalyse. Bet tik 13 berods šalių šį susitarimą vykdo“, – priminė A. Navys.
O kitos šalys, anot jo, ne tai, kad šio sutarto tikslo nepasiekė, bet nepasieks dar ir artimiausiu metu.
„Dėl to, kad ilgą laiką buvo galvojama, kad grėsmių Europoje nėra. Ir ta gamybos pramonė lengvai užmiršta. Yra tam tikrų iššūkių.
Bet yra teigiamų poslinkių – kalbu apie didžiausios gynybos pramonės gamintojus toje pačioje Vokietijoje, kurie yra pasirengę kad ir tuoj pat gamybą didinti ir užtikrinti poreikį šaudmenų, kitos karinės technikos, įrangos, ekipuotės, kuri reikalinga užtikrinti Europos saugumą“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas A. Navys.
Signalai iš Lenkijos
VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas laidoje teigė, jog Lenkija šiuo metu demonstruoja daug ženklų, kad gali tapti pagrindine karine jėga bent jau NATO rytiniame flange.
„Lenkų ambicijos didinti savo karinę galią iš tikrųjų kelia ir net susižavėjimą, gal net ir kiek abejonių, ar jiems tai pavyks. Bet vien tos ambicijos ir deklaravimas, kad jie ketina bemaž iki 5 procentų BVP skirti gynybai liudija pasirengimą labai rimtai ne trumpuoju laikotarpiu, bet strategiškai planuoti tokią kariuomenę, kuri galėtų labai rimtai pasipriešinti mūšio lauke bet kuriam agresoriui.
Ir yra akivaizdu, kad lenkai yra nusiteikę ne tik „ant popieriaus“, bet ir „ant žemės“ pasipriešinti Rusijos kariuomenei, jeigu to prireiktų“, – kalbėjo politologas.
T. Janeliūnas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog šie pokyčiai vers pasitempti ir kitas aplinkines šalis.
„Bet mums tai yra tikrai gera žinia, kad Lenkijos kariuomenė modernizuojasi, stiprėja ir tikrai galės būti labai rimta jėga, jeigu prireiks tokios paramos mums“, – tikino T. Janeliūnas.
„Yra semiamas dugnas“
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ naujienų portalo Delfi žurnalistas Vaidas Saldžiūnas, paklaustas, kaip įtikinti toliau nuo Ukrainos esančias šalis didinti lėšas gynybai, teigė, jog prie to prisideda ir pats Kyjivas.
„Akivaizdu, kai pamatome, kad NATO šalys bando padėti Ukrainai, padeda, tada tas dalykas atsiveria prieš akis, kad trūksta elementariausios amunicijos, trūksta ginklų, pajėgumų pačiose NATO šalyse. Ir tai, kas yra atiduodama, jau yra semiamas dugnas.
Tai yra viena aiškiausių indikacijų, kad investuoti į savo gynybą reikia, kadangi niekada nežinai, kada didelio masto konvencinis karas Europoje atsinaujins. Praėjusiais metais mes visi pamatėme, kad tai yra įmanoma, nors ir buvo įtikėjusių, kad tokie dalykai yra praeityje“, – teigė V. Saldžiūnas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Gintautas Mažeikis pabrėžė, jog svarbus ir užnugario kūrimas, ne tik karinė technika.
„Dažniausiai mes kalbame apie taip vadinamus žiedelius – mes norime pamatyti tankus, priešlėktuvines sistemas, nors karas, tiek, kas stebi karą Ukrainoje, tai yra 90 procentų karas užnugariu – tiekimas, ligoninės, kuras, šaudmenų gamyba. Tai yra milžiniškas karinis industrinis kompleksas. Norint, kad viena ar kita šalis apsigintų, arba ES, NATO klausimas yra ne tik apie tai, kiek šiandien yra Lietuvoje ar Lenkijoje tankų.
Bet klausimas – kokie gamybos pajėgumai, koks užnugaris yra kuriamas, kokios tiekimo sistemos ir tinklai – kaip jie gali funkcionuoti. Kaip vykdomas darbo pasidalijimas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo VDU atstovas G. Mažeikis.
