Saugi erdvė prabilti vyrams
Lygių galimybių aktyvistė ir Jungtinių Tautų „Women Iceland“ direktorė Stella Samúelsdóttir yra įsitikinusi, jog patriarchalinis barjeras bus perkoptas tik su vyrų pagalba.
„Norint pasiekti tikrą lyčių lygybę, vyrai ir berniukai privalo tapti sprendimo dalimi, nes kol kas šiame dialoge jų trūksta“, – diskusiją pradeda JT „Women Iceland“ vadovė.
Paprastai daugiau uždirbantys ir aukštesnes pareigas užimantys vyrai gyvena ženkliai trumpiau nei moterys: ilgesnės darbo valandos vargina ir ilgainiui neigiamai veikia sveikatą. Išeitis – lyčių lygybė.
„Daugiau vyrų užima vadovaujančias pozicijas, vyrai statistiškai daugiau uždirba: visi žinome tuos skaičius, bet yra ir kita medalio pusė. Vyrai ir dirbti turi daugiau valandų darbą, kuris galbūt yra geriau apmokamas, bet ne visada džiugina širdį. Liūdniausia ties statistika, kad vyrai trumpiau gyvena. Šalyse, kurios turi daugiau lyčių lygybės, vyrai gyvena daug ilgiau“, – pasakoja lygių galimybių aktyvistė.
Nors dabartinėje visuomenėje vyrų diskriminacijos apraiškos nėra labai ryškios, jos egzistuoja ir prasidėjusios mokyklos suole tęsiasi iki šeimos sukūrimo.
„Mokykloje diskriminacija – vyrų atžvilgiu. Mergaitės stereotipiškai yra stropesnės, dėl to gal ir pažymį šiek tiek kilstelėti galima, o berniukai, ką jau čia – bergždžiai“, – įžvalgomis dalinasi Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė.
Vienas iš Lygiavertės tėvystės asociacijos steigėjų priduria, kad skyrybų atveju vyrai dažnai praranda vaikus, ryšį su jais: „Gal aš geriau būčiau linkęs būti išprievartautas negu prarasti vaiką.“
Vyrų stoka kultūroje kenkia verslui
Festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška teigia susiduriantis su moterų dominavimo kultūros srityje problema. Jo nuomone, priežastis yra ta, kad vyrai dirba pelningai, o moterys prasmingai.
„Vyrams dirbti kultūroje yra per maži atlyginimai: mes negalime tiek mokėti tokio lygio specialistui, kiek gali komercinės organizacijos. Moterys tuo tarpu labai nori ateiti dirbti, gauname daug gyvenimo aprašymų, nes jos tai mato kaip prasmingą darbą. Čia, mano akimis, yra labai aiški koreliacija, kad vis tik moterys labiau vadovaujasi vertybėmis, vyrai – pinigais“, – samprotavo kino festivalio direktorius.
Pasak jo, visas kultūros sektorius, išskyrus vadovo poziciją, priklauso moterims. Tai kenkia verslui, nes atlikti tyrimai rodo, jog didesnį pelną pasiekia tos įmonės, kurių komanda lyčiu atžvilgiu yra labiau subalansuota.
„Įmonės dirba pelningiau, jei jose yra lyčių įvairovė: pelnas išauga iki 36 proc.“, – lyčių lygybės prasmę versle komentuoja direktorius.
Akivaizdi nauda politikos srityje
Iš Helsinkyje vykusio Šiaurės Baltijos šalių aštuntuko (angl. „NB8") susitikimo grįžęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius džiaugiasi, kad situacija Europoje keičiasi ir moterys politikoje yra ne išimtis, o taisyklė.
„Sėdėdamas susirinkime pradėjau skaičiuoti, kiek yra tarp susirinkusiųjų valstybių premjerių moterų: 6 moterys ir tik 2 vyrai, latvis ir švedas (...) tai yra visiškai normalu ir natūralu, kad moterys užima pačius aukščiausius postus vyriausybėse, parlamentuose ir kitur“, – teigia viceministras.
Mąstydamas apie moterų indėlį politikoje, viceministras išskyrė 6 bruožus, kuriais pasižymi moterys politikės lyderės: kantrybė, ištvermė, diplomatija, konsensuso paieška, ryžtas bei sugebėjimas laikytis priimto sprendimo. Kiekvieną charakterio savybę priskyrė konkrečiai politikei.
„Visų pirma, kantrybė ir ištvermė. Man iš karto akyse yra Vokietijos politikė Angela Merkel, kuri (...) demonstravo fantastišką kantrybę išklausyti ir išsidėti be galo sunkias ir ilgas derybas. Antras bruožas: konsensuso paieška ir diplomatija. Čia man į galvą ateina dabartinė Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (...) verta paminėti ir mūsų buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri yra ryžto ir gebėjimo daryti sprendimus bei jų laikytis pavyzdys.“, – tikina viceministras.
Nors moterų, užimančių lyderės pozicijas, padaugėjo, bendrai politikoje jų vis dar trūksta: iš 133 valstybių surinkti duomenys rodo, jog į vietinę vyriausybę išrinktų moterų skaičius siekia vos 36 procentus.
„Aš absoliučiai sutinku, kad pokyčiai lyčių lygybės srityje vyktų greičiau, jei politikoje moterų ir vyrų skaičius būtų lygus“, – sako „Women Iceland“ direktorė.
Rugsėjį Vilniaus ISM Vadybos ir ekonomikos universitete prasidėjusi diskusija jau šį ketvirtadienį persikelia į Alytaus jaunimo centrą ir kviečia vyrus bei moteris tęsti pokalbį apie lyčių lygybę.
