Jos teigimu, tai pirmas panašus sprendimas jos praktikoje, o Lietuva ir dabar užtikrina prieglobsčio prašytojų teises.
„EŽTT puikiai supranta tą subtilią mūsų situaciją ieškant pusiausvyros tarp konvencijos garantuojamų žmogaus teisių užtikrinimo ir valstybės sienos apsaugos ir būtent išeinant iš to pats Žmogaus teisių teismas pabrėžia savo sprendime, kad laikinos apsaugos priemonės neįpareigoja Lietuvos minėtų asmenų įsileisti į savo teritoriją“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.
Jos teigimu, teismo sprendimas „visiškai nekvestionuoja“ Lietuvos numatytų reikalavimų migrantams eiti per pasienio punktus ir prašytis prieglobsčio ten.
Ji pabrėžė, kad jeigu šie asmenys pateiktų prieglobsčio prašymus taip, kaip yra numatyta – Lietuvos pasienio punkte, laikinosios apsaugos priemonės jiems automatiškai galiotų ir grąžinimas negrėstų bei svarstė, kodėl advokatė to minėtiems asmenims nepatarė padaryti.
„Keistas sprendimas – iš tikrųjų neteko mano praktikoje tokio matyti“, – kalbėjo Vyriausybės atstovė. Ji teigė su advokate Asta Astrauskiene nesusisiekianti.
K. Bubnytė-Širmenė teigė, kad „nereikėtų pūsti didelio burbulo“ iš šio sprendimo.
„Mes ir be EŽTT raginimo tikrai užtikrintume tų asmenų, kurie yra potencialūs prieglobsčio prašytojai, teises, užtikriname negrąžinimo principo įgyvendinimą. Tai toks perteklinis iš tiesų tas įpareigojimas man atrodo“, – teigė ji.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.
EŽTT pranešė tokį sprendimą priėmęs Sadeed ir kitų asmenų byloje prieš Lietuvą, susijusioje su Afganistano piliečiais, kurie teigia į Lietuvą patekę per sieną su Baltarusija ir besislapstantys šalyje.
Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.
Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį.
Anot pranešimo, nuo tada jie bandė patekti į Lietuvą, siekdami politinio prieglobsčio. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perimusio Talibano režimo.
EŽTT taip pat nurodo, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.
Afganistano piliečiai EŽTT prašė sustabdyti jų perkėlimą į Baltarusiją ir Strasbūro teismo sprendimu iki rugsėjo 29 dienos Lietuvai nurodyta, kad jie negali būti perkelti iš šalies, kurioje jau yra, teritorijos.
K. Bubnytė-Širmenė sako, jog paprastai teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko, kai pareiškėjams gali kilti didžiulė ir neatitaisoma žala.
„Šis atvejis yra kitoks, nes iš tiesų pats EŽTT neturi duomenų, kur jie yra. Iš tiesų nėra žinoma, ar jie yra Lietuvoje“, – pastebėjo ji.
Tai spaudos konferencijoje patvirtino Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, kuris sako, jog nėra objektyvių duomenų, kad šie asmenys iš tiesų yra Lietuvoje.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.