Sujudimas dėl E. Dobrovolskos kandidatūros kilo, kai paaiškėjo, kad ji nėra pabaigusi magistrantūros studijų ir galbūt nėra pakankamai sukaupusi patirties tokiam svarbiam postui.
Taip pat komentuotos ne tik jos kompetencijos, bet ir išvaizda. Kritikos strėlių sulaukė jos tautuiruotė, kurioje vaizduojamas amerikiečių poetas Ch. Bukowski, nes buvo jį supainiojusių su lenkų karo veikėju Lucijanu Želigovskiu. Šis istorinis veikėjas 1920 m spalio 8 d. pradėjo inscenizuotą Želigovskio maištą, jo vadovaujama lenkų kariuomenė spalio 9 d. užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Toks užėmimas vis dar lieka skaudžiu klausimu lietuvių atmintyje.
Vis dėlto A. Ažubalis pasidalino Rūtos Visocnik feisbuke viešai iškeltais klausimais, kuri tęsė pradėtą diskusiją dėl E. Dobrovolskos kompetencijų ir klausė dėl kandidatės prioritetų.
Pasak R. Visocnik, žmogaus teisės, kalėjimų „patuštinimas“ ir baudžiamosios atsakomybės už tam tikrus veiksmus arba neveikimą naikinimas (tam tikrų veikų dekriminalizavimas) nėra nesvarbūs dalykai, bet ne patys svarbiausi teisingumo sistemoje. Taip pat pridūrė, kad kalbėti abstrakčiai apie „žmogaus teises“ jau išmoko beveik kiekvienas.
„Ko tikiuosi iš teisingumo ministro/-ės?
1. Kad drąsiai kalbės apie tai, kad didžiausia teisingumo sistemos bėda yra korupcija. Kad pateiks bent tris konkrečius pasiūlymus korupcijai mažinti, pavyzdžiui, pradedant kad ir nuo Advokatūros įstatymo – užkertant kelią į advokatūrą patekti iš „struktūrų“ išmestiems veikėjams.
2. Kad drąsiai gins visuomenės teisę dalyvauti teisingumo įgyvendinime, taip mažinant profesionalų teisininkų korporacijų uždarumą ir galimybę viešėti „ranka ranką plauna“ principui. Kalbu apie prisiekusiųjų instituto įvedimą tam tikros kategorijos bylose ir apie visuomenės dalyvavimą teisėjų bei prokurorų skyrimo / atleidimo procedūrose.
3. Kad suvoks, jog žmogaus teisių įgyvendinimas turi būti pagrįstas žmonių sąmoningumu (savo teisių suvokimu ir gebėjimu jas realizuoti). Kad daugiau kalbės apie žmonių švietimą, edukaciją, gerosios praktikos sklaidą ir mažiau – apie valstybės ir satelitinių organizacijų, kaip „gelbėtojų“ ir „globėjų“ vaidmenį.
4. Kad suvoks, jog nevyriausybinių organizacijų kiekis dar nereiškia pilietinės visuomenės brandumo. Kad skatins pilietinės visuomenės stiprinimą „iš apačios“, t.y. aiškins žmonėms kodėl yra tikslinga jungtis į realiai veikiančias pilietines organizacijas ir imsis priemonių, kad jos turėtų visus įrankius savo tikslams realizuoti. Tame tarpe, kad būtų keičiamas Administracinių bylų teisenos įstatymas, išplečiant asmenų, galinčių ginčyti neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus/sprendimus, ratą.
5. Kad atvirai pasakys, jog vis dar gyvename pagal sovietinį baudžiamojo proceso kodeksą, kuris neužtikrina nei nekaltumo prezumpcijos principo realizavimo, nei realios gynybos. Kaip skubią priemonę pasiūlytų BPK pataisą, nustatančią, jog VISI procesiniai veiksmai, įskaitant liudytojų ir įtariamųjų apklausas turi būti fiksuojami vaizdo ar bent audio įrašuose, kurie kartu su bylą atkeliautų į teismą.
6. Kad pateiks konkrečius pasiūlymus kaip įveikti užsakomųjų procesų virusą, nepagrįstus asmenų sekimo atvejus.
7. Kad kalbėdamas/-a apie laisvės atėmimo vietų tuštėjimą, nepamirš paminėti ir to, jog tose vietose klesti mafijinė sistema, kurioje dalyvauja tiek pareigūnai, tiek ir tam tikrą statusą turintys nuteistieji, ir kad jiems yra palanku turėti nuolatinį nuteistųjų „tiekimą“ tam, kad galėtų išnaudoti juos savo nusikalstamoms schemoms įgyvendinti.
8. Kad turės drąsos stoti akis į akį prieš antstolių interesus atstovaujantį prof. Nekrošių ir visam laikui užsukti tą kranelį, per kurį skurdinami Lietuvos žmonės. Čia kalba ne apie vengimą vykdyti finansines prievoles ar teismų sprendimus, o apie tam tikrus saugiklius, kurie neleistų skolininkui kristi į gyvenimo užribį ir kurie leistų žmogui suvokti, jog skola – tai dar ne gyvenimo pabaiga.
9. Kad inicijuos pokyčius siekiant sustiprinti siaubingai šlubuojančią prokuratūros funkciją – viešojo intereso gynimą“, – tokius klausimus iškėlė ji.
Šiems klausimams pritarė ir Seimo narys A. Ažubalis. „Delfi“ su juo susisiekus ir paprašius plačiau pakomentuoti, jis teigė, kad viskas išsakyta R. Visocnik feisbuko įraše.
„Tai, ką parašiau ir kuo pasidalinau, yra mano komentaras. Ši kandidatūra man kelia klausimų. Aš tikiuosi, kai susitiksime frakcijoje, gausime atsakymus. Kalbėsimės su kandidate, kai ateis į frakciją. Mūsų partija visada priima sprendimus bendrai, tada ir nuspręsime“, – apibendrintai kalbėjo jis.
Kandidatūra paskelbta trečiadienį
Viešai trečiadienį įvardinta kaip kandidatė į teisingumo ministres E. Dobrovolska sakė, kad norėtų tęsti teisės viršenybės principų įgyvendinimą, mažinti biurokratizmą bei siekti, jog bausmę atlikę žmonės į kalėjimus nebegrįžtų. Ji neslėpė, kad jau buvo susitikusi su šalies vadovo patarėjais ir pasidžiaugė, jog didelių požiūrio skirtumų į sistemoje esančius iššūkius neįžvelgė.
„Tikrai esu pasiryžusi, o kalbant apie prioritetus, tai šiomis dienomis aktualiausias yra teisės viršenybės principas. Aš manau, kad ši kryptis turėtų būti laikoma, mes turime tiek EŽTT (Europos žmogaus teisių teismo – ELTA) bylų, tiek ir Lietuvos teismų sprendimų, kurie aiškiai nurodo kelrodę, kokius santykius reikia sureguliuoti, kokie teisės aktai yra reikalingi“, – Eltai sakė E. Dobrovolska.
Laisvės partijos siūloma kandidatė vadovauti Teisingumo ministerijai taip pat pabrėžė, kad svarbu yra spręsti ir Kalėjimų departamento iššūkius. „Manau, kad mes turėtume keisti patį požiūrį ir tikslą, nes problema yra ne tik kalinių skaičius, bet ir tai, kad daug asmenų, kurie jau atliko laisvės atėmimo bausmę, grįžta į tą sistemą. Vadinasi, mes nedirbame tinkama, kad koreguotume jų elgesį ir juos paruoštume gyvenimui, kuriame kaliniai galėtų savo tikslų siekti teisėtais būdais“, – paaiškino E. Dobrovolska.
Jos teigimu, reikėtų siekti, kad į kalėjimus nepatektų asmenys, nepadarę smurtinių nusikaltimų. Be viso to, E. Dobrovolska pabrėžė, kad teisingumo sistema turėtų būti peržiūrėta, o bausmės – adekvačios. „Turėtume kalbėti ir apie teismų apkrovas. Mes matome, kad kai kuriose bylose iš jų netgi nėra ginčo, tad tikėtina, jog jos iš teismų funkcijų galėtų pereiti notarams, antstoliams ir advokatams“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak E. Dobrovolskos, teisingumo sistemai taip pat reikėtų racionaliai paskirstyti funkcijas, mažinti biurokratizmą. „Mano požiūris ir tikslas – kad teisė tarnautų žmonėms, o visa teisinė sistema jiems būtų aiški, skaidri ir viešai prieinama“, – pabrėžė kandidatė į teisingumo ministrės poziciją.
Kalėjimai patys savaime nėra tikslas
Kalbėdama apie kalėjimų pertvarkos viziją, E. Dobrovolska pabrėžė, kad „kalėjimai patys savaime nėra tikslas ir ne apie pastatus mes turime kalbėti“. „Kalėjimų departamento klausimą reikėtų matyti sistemiškai, plečiant bausmių alternatyvas, probaciją ir kalbant apie tai, kaip užtikrinti, jog asmuo nebegrįžtų į kalėjimą“, – teigė E. Dobrovolska.
E. Dobrovolska neslėpė, kad jau buvo susitikusi su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais. „Aptarėme, kokius iššūkius ir galimus sprendimus matau teisingumo srityje. Kuo labai džiaugiuosi, tai nepamačiau jokių kardinalių neatitikimų požiūryje į problemas ir sprendimo būdus. Sutarėme dėl to, kad teisėkūra turėtų būti labai kokybiška ir visuomenė bei Prezidentūra į tai turi būti įtrauka ne paskutiniame etape“, – Eltai sakė kandidatė į ministres.